PROZININKAS, POETAS, PUBLICISTAS, „VARPO“ STEIGĖJAS IR REDAKTORIUS, VERTĖJAS IR KRITIKAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS HIMNO AUTORIUS, GYDYTOJAS

VINCAS KUDIRKA

1858–1899

Jis buvo aukštos klasės publicistas imant ne tik Lietuvos, bet ir daug labiau kultūros požiūriu išsivysčiusios raštijos mastu.


Mykolas Romeris

_


Kudirka savo pavyzdžiu traukė jaunus idealistus, davė idėjas ir įkvėpimą dirbti. Jis ruošė Lietuvai kelią į laisvę.


Jonas Vileišis



Nuotr. publikuota https://bbf.lt/NbmEt

  • Gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežerių kaime, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų Elžbietos ir Motiejaus Kudirkų šeimoje.

V. Kudirkos tėvas ir pamotė. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

Kudirkų gyvenamasis namas Paežerių kaime. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

Klėtelė V. Kudirkos tėviškėje Paežeriuose. Nuotr. saugoma Vinco Kudirkos muziejuje

  • Mokėsi Paežerių pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje.


  • 1877 m. tėvo verčiamas įstojo į Seinų kunigų seminariją, bet dėl pašaukimo stokos iš jos pašalintas.


  • 1881 m. savo lėšomis sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Varšuvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Universitetą baigė 1889-aisiais.


Paežerių pradinė mokykla. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

V. Kudirka – Marijampolės gimnazijos mokinys, 1873 m.

Nuotr. saugoma Vinco Kudirkos muziejuje

V. Kudirka abiturientas ir klierikas. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

Manoma, kad būtent ant šio akmens ilsėdamasis V. Kudirka pradėjo

kurti „Tautišką giesmę“, Dievogala, Kauno r. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/rlqKt

  • Pašalintas iš Seinų kunigų seminarijos, V. Kudirka neteko materialinės tėvų paramos. Pagalbos ranką ištiesė, kaip manoma, tolimas jo giminaitis, kunigas Jurgis Kolyta, gyvenantis Zapyškyje. Jis finansavo Kudirkos mokslus Marijampolės gimnazijoje ir aukštojoje mokykloje.


  • Atostogų metu ir vėliau tapęs gydytoju, V. Kudirka dažnai apsilankydavo Zapyškyje: pagrodavo per šv. Mišias bažnyčioje, patardavo žmonėms įvairiais medicinos klausimais. Manoma, kad Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jis ne tik grodavo smuiku, bet ir slėpė savo rankraščius.


  • Lankydamasis Zapyškyje V. Kudirka glaudžiai bendradarbiavo su knygnešiais, ypač artimi ryšiai siejo su knygnešiu Baltrumi Sutkumi. Pastarasis bendravo su dvarininke Marija Daukšaite-Dambravičiene, o ji nuo 1883 m. globojo studijuojantį V. Kudirką.



  • Besimokydamas, kaip ir daugelis tuometinių lietuvių, žengusių intelektualo keliu, Kudirka žavėjosi lenkiška kultūra.


  • Viskas pasikeitė, kai į jo rankas pateko pirmas „Aušros“ numeris. Savo atsiminimuose V. Kudirka rašo, kad jo „sieloje įvyko didžiulė permaina. Jis nuleido galvą suprasdamas, kad labai nusikalto tėvynei. Tarsi girdėjo jos balsą: „O tu, paklydėli, kur iki šiol buvai?“ (citata iš https://bbf.lt/mTlRv).


  • V. Kudirka pasiryžo dirbti Lietuvai. Tai įrodė savo darbais. 1888 m. su kitais įkūrė nelegalią Varšuvos studentų draugiją „Lietuva“, o po metų jo pastangomis pradėjo eiti lietuviškas laikraštis „Varpas“.


  • Laikraštį leisti buvo sunku. Trūko ne tik pinigų, bet ir lietuviškų žodžių mintims reikšti. Kai kuriuos straipsnius reikėjo versti iš lenkų kalbos. „Varpe“ jis spausdino savo kūrybą, rūpinosi, kad nepritrūktų naudingų straipsnių. Stengėsi išplėsti ir paryškinti „Aušroje“ pradėtas reikšti mintis: piliečių laisvės, demokratizmo, Lietuvos savarankiškumo idėjas.


  • Laikraštis stojo į opoziciją prieš rusų politiką, smerkė priespaudą bei rusinimą. „Varpą“ reikėjo išplatinti po visą Lietuvą – čia daug pasitarnavo knygnešiai.



Laikraštis saugomas Vilkaviškio krašto muziejuje

Varpininkų spaudos leidimo komiteto nariai. Iš kairės į dešinę: P. Matulaitis ir J. Bulota, V. Kudirka ir J. Kriaučiūnas, 1892 m., Tilžė. Nuotr. saugoma Vinco Kudirkos muziejuje

Varpininkų suvažiavimo dalyviai, 1894 m. Iš kairės į dešinę: J. Jablonskis, M. Lozoraitis, J. Tumas, G. Žemkalnis-Landsbegis, V. Kudirka, apačioje sėdi M. Čepas. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

ŠAKIUOSE

  • Baigęs Varšuvos universitetą, 1890–1894 m. V. Kudirka gyveno ir dirbo gydytoju Šakiuose.


  • Čia jam sunkiai sekėsi surasti ne tik būstą, bet ir pacientų. Senbuviai gydytojai nenorėjo konkurencijos, o žmonės gyveno vargingai ir tik kraštutiniu atveju kreipdavosi „pas daktarą“.


  • Tuo metu ir pats V. Kudirka jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova.


  • 1894 m. pabaigoje išvyko į Krymą gydytis, bet dėl lėšų stokos grįžo atgal.


  • Nors Šakiuose labai vargo, sirgo, tačiau daug rašė „Varpui“, įkūrė knygynėlį. Suorganizavo orkestrą ir griežė jame pirmu smuiku. Vincą Kudirką Šakiuose lankydavo daugybė garsių lietuvių: Kazys Grinius, Petras Matulaitis, Jonas Staugaitis ir kiti.



V. Kudirka su violončele Šakiuose.

Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

Namas, kurie gyveno V. Kudirka, Šakiuose.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/gRDqx

V. Kudirkos darbo kabinetas Šakiuose. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“ (J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

  • 1881 m. atvykęs studijuoti į Varšuvos universitetą, apsigyveno miestelėnų Artichovičių namuose. Nuomininkas, nors ir valstiečių kilmės, atvykęs iš nežinomo krašto, sužavėjo Artichovičių dukrą Ameliją. Tai, kad jaunajai lenkaitei nebuvo abejingas ir V. Kudirka, liudija jo noras pasilikti Varšuvoje dar vienerius metus po studijų baigimo. Bet ,,Varpo“ leidyba ir gyvenimo auka kitai mylimajai – Lietuvai – lėmė jų išsiskyrimą.


  • 1890 m. grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Šakiuose, laisvalaikiu bendraudavo su apylinkės jaunimu, svečiuodavosi pas vietinius inteligentus. Pas notarą S. Olechovskį dažnai vykdavo muzikos vakarai. Juose Vincas Kudirka grodavo smuiku, o jam akompanuodavo notaro dukros Valerija, Stanislava, Sofija.
  • Taip jis susipažino su Valerija Kraševskiene. Jos vyras buvo miręs, viena augino dukrą Maniusę. Valerija ir Vincas netrukus pasuko bendro gyvenimo keliu ir šis tęsėsi septynerius metus. Valerijai toks gyvenimas virto pasiaukojama meile, o Vincui – darbu dėl atgimstančios tėvynės. Tikėdamasi sukurti šeimą ir nesulaukdama mylimojo žodžio, Valerija pati pasipiršo, bet išvydo šaltą žvilgsnį ir išgirdo atsakymą: ,,Aš jau turiu sužadėtinę, tai – Lietuvos literatūra.“

MOTERYS V. KUDIRKOS GYVENIME

Valerija Kraševskienė ir jai skirtas V. Kudirkos sonetas, parašytas 1895 m. Nuotr. publikuota knygoje „Vincas Kudirka: biografinė apybraiža“

(J. Būtėnas, Vilnius, 1988)

NAUMIESTYJE

  • 1895–1899 m. gyveno Naumiestyje.


  • Gydytojo praktika nesivertė, atsidėjo tik literatūriniam darbui.


  • Manoma, kad gyvenimą Rusijos ir Vokietijos pasienio miestelyje Kudirka pasirinko neatsitiktinai. Dėl geografinės padėties Naumiestis tuo metu buvo knygnešystės centras. Ne vienas Naumiesčio knygnešys eidavo tiltu per Širvintos upę link Prūsijos, kur gabendavo „Varpo“ medžiagą, V. Kudirkos rankraščius, o grįždavo nešini dar spaustuvės dažais tebekvepiančiu laikraščiu. Ir šiandien tiltas per Širvintos upę, jungęs Lietuvą su Prūsija, tebevadinamas Knygnešių tiltu.


  • Mažoji V. Kraševskienės dukra Maniusė (Marija) tapo V. Kudirkos pagalbininke. Ji nešdavo jo lietuviškus raštus į Širvintos miestelį Rytų Prūsijoje. Mama Valerija apvyniodavo mergaitę rankraščiais, tada ji apsivilkdavo paltuku ir žaisdama su kamuoliuku linksmai perbėgdavo per tiltą.


Tiltas per Širvintos upę jungia du miestus – Naumiestį ir Širvintą, XX a. pr. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/fyFlA

Tiltas per Šešupę ir vaizdas į Širvintos miestelį, 1931 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/LaaRM

Tiltas per Šešupę, 2022 m. K .Meilutės nuotr.


  • V. Kudirka turėjo daug talentų: pasižymėjo kaip rašytojas, publicistas, literatūros kritikas, lietuvių tautosakos, liaudies dainų rinkėjas ir vertėjas. Didžiąją dalį savo kūrybos paskelbė „Varpe“, skyrelyje „Tėvynės varpai“.


  • Eilėraščius rašyti pradėjo dar besimokydamas Varšuvos universitete. Pirmasis eilėraštis „Gražu, gražiau ir gražiausia“ buvo paskelbtas 1888 m. „Lietuviškame balse“. 1895 m. parengė ir Tilžėje išleido pirmą harmonizuotų lietuviškų dainų rinkinį „Kanklės: lietuviškos dainos“ (I d.). 1898 m. „Varpe“ išspausdino pirmąją lietuvišką literatūros teorijos studiją „Tiesos eilėms rašyti“, parašė keturias satyras: „Viršininkai“ (1895), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896), „Cenzūros klausimas“ (1897), „Vilkai“ (1898), taip pat išleido eilėraščių rinkinį „Laisvos valandos“ (1899) ir kitus. Vertė D. G. Bairono, A. Asnyko, F. Šilerio, A. Mickevičiaus ir kitų žymių rašytojų kūrinius.

V. Kudirkos leidiniai, saugomi Vinco Kudirkos muziejuje. Fotogr. K. Meilutė

  • Be literatūrinės veiklos, V. Kudirka dar komponavo muziką, vienas pirmųjų harmonizavo lietuvių liaudies dainas, parūpino lenkų muzikų harmonizacijų. Parašė pramoginės šokių muzikos – polkų, valsų, mazurkų.


  • V. Kudirkos eilėraštis „Tautiška giesmė“ pirmą kartą buvo išspausdintas 1898 m., 6-ajame laikraščio „Varpas“ numeryje.


  • Pirmą kartą viešai „Tautiška giesmė“ sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge vykusiame koncerte, kurio tikslas – rinkti lėšas lietuviams studentams šelpti. Lietuvoje ją pirmą kartą viešai sugiedojo Miko Petrausko vadovaujamas choras 1905 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto teatre surengtame lietuvių visuomenės vakare.


  • 1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką „Dėl Lietuvos TSR valstybinio himno“, kuriuo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta kaip valstybės himnas.


  • 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės himnas pirmą kartą įrašytas į pagrindinį Lietuvos valstybės įstatymą.


Pirmoji „Tautiškos giesmės“ publikacija laikraštyje „Varpas“, 1898 m., nr. 6. Saugoma Vinco Kudirkos muziejuje

  • Mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis). Čia ir palaidotas.

V. Kudirkos kapas Kudirkos Naumiesčio kapinėse. 1902 m. čia pastatytas granitinis paminklas, vaizduojantis ąžuolą nulaužtu liemeniu, prie jo pritvirtintoje lentelėje įrašytas Tautiškos giesmės“ posmas. K. Meilutės nuotr.

Paminklas Naumiestyje, pastatytas 1971 m. gyventojo Antano Šoliūno iniciatyva. Tai vienintelis išlikęs paminklas V. Kudirkai, statytas sovietmečiu. K. Meilutės nuotr.

Atminimo įamžinimas


  • 1928 m. pastatytas paminklas Tauragėje. Apie 1968 m. paminklą nugriovė, biustą (skulptorius J. Zikaras) išgelbėjo kultūros skyriaus vedėjas J. Šimkus. 1990 m. postamentas atstatytas tautodailininko A. Bagdono iniciatyva. Ant postamento užkeltas išsaugotas V. Kudirkos biustas.


  • 1932 m. atidaryta šešių skyrių Vinco Kudirkos pradžios mokykla. Ji miesto burmistro Zigmo Skirgailos ir vedėjo Petro Barkausko iniciatyva pastatyta memorialinėje vietoje, šalia to namelio, kuriame paskutinius savo pusę metų gyveno pats V. Kudirka. 1958 m., minint Vinco Kudirkos gimimo šimtąsias metines, mokyklai grąžintas Vinco Kudirkos vardas.


  • 1934 m. Naumiesčiui suteiktas V. Kudirkos vardas.


  • 1991 m. Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Vinco Kudirkos premiją.


  • 1998 m. pastatytas paminklas Šakiuose, autorius – skulptorius S. Žirgulis.


  • 1934 m. pastatytas paminklas Kudirkos Naumiestyje, autorius – skulptorius V. Grybas.


  • 1965 m. pastatytas paminklas Paežeriuose, autorius – skulptorius V. Pleškūnas.


  • 1971 m. gyventojo Antano Šoliūno iniciatyva pastatytas paminklas Naumiestyje, šalia buvosio namo, kuriame paskutinius savo pusę metų gyveno V. Kudirka


  • 1998 m. Kudirkos Naumiestyje įrengtas rašytojo muziejus, 1965 m. Paežeriuose – memorialinė klėtelė-muziejus.


  • 1999 m. lapkričio 16 d., minint V. Kudirkos 100-ųjų mirties metinių sukaktį, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių (dabar – Santaros) klinikų parke atidengtas koplytstulpis.


  • 2000 m. įkurtas Labdaros ir paramos fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti. Fondo iniciatyva pastatytas ir 2009 m. atidengtas paminklas Vilniuje. Autoriai: skulptorius A. Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius.


  • Išleistos monografijos: A. Merkelio „Didysis varpininkas Vincas Kudirka“ (1989), V. Kavolio „Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija“ (1997), literatūros rodyklė „Vincas Kudirka“ (2004) ir kiti leidiniai.


Paminklas Kudirkos Naumiestyje, pastatytas 1934 m. V. Kudirka vaizduojamas energingai žengiantis į priekį, jo dešinė ranka pakelta, kairėje rankoje – „Varpo“ komplektas. K. Meilutės nuotr.

Paminklo Kudirkos Naumiestyje atidengimo iškilmės, 1934 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/xFDKs

Paminklas Tauragėje, pastatytas 1928 m., atstatytas 1990 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/fjGli

Paminklas Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, pastatytas 2009 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/fytDy

Išlikę V.Kudirkos daiktai, saugomi muziejuose

V. Kudirkos portfelio fragmentas. Saugomas Vilkaviškio krašto muziejuje. K. Meilutės nuotr.

V. Kudirkos smuikas, pagamintas XIX a. 2005 m. restauruotas, 2008 m. įtrauktas i kultūros vertybių registrą. Manoma, kad šiuo smuiku pirmą kartą sugrota „Tautiška giesmė“. Saugomas Vilkaviškio krašto muziejuje. K. Meilutės nuotr.

V. Kudirkos sviestinė. Saugoma Vinco Kudirkos muziejuje. K. Meilutės nuotr.

Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė, fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.