LIETUVOS KATALIKŲ KUNIGAS, RAŠYTOJAS, LITERATŪROS IR KULTŪROS TYRINĖTOJAS, PEDAGOGAS



SALIAMONAS BANAITIS

1866–1933



Ieškodamas lietuvių asmenybių, kurios gali įkvėpti šių laikų žmogų, atradau Saliamoną Banaitį. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai lietuvis už savo pinigus steigė lietuviškas mokyklas, rengė ir apginklavo besikuriančią Lietuvos kariuomenę.


Ričardas Žilaitis, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pavaduotojas ugdymui


–



S. Banaitis savo darbais prilygsta patiems didiesiems mūsų tautos vyrams. Jam nebuvo lemta gauti nei brandos atestato, nei diplomo. Bet jis, būdamas ištikimas savo Didžiajam Kūrėjui, paliko darbus, kurie amžiams bus įrašyti į mūsų tautos istorijos lapus, ir šio atestato užteks, kad gautų vietą mūsų visų ateities tėvynėje.

Pranas Dovydaitis



Nuotr. publikuota https://bbf.lt/VGndX

  • Gimė 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime (dabar – Šakių rajonas), valstiečių Evos ir Simono Banaičių šeimoje.



  • Mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, nuo 1880 m. – Marijampolės gimnazijoje, čia prisidėjo prie lietuviškos veiklos, subūrė lietuvių bendraminčių grupelę.


  • Šioje gimnazijoje susitiko ir net sėdėjo viename suole su būsimuoju Lietuvos prezidentu Kaziu Griniumi.


  • Pasimokęs kelerius metus, turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų pagelbėti šeimai ūkyje.




Vaitiekupiai – vieta, kurioje gimė ir augo signataras

S. Banaitis. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/rzkRz





  • Siekdamas geresnio išsilavinimo, 1900 m. pradėjo lankyti Peterburgo buhalterijos ir komercijos kursus. Juos baigęs, gavo komercijos buhalterio diplomą.



Buhalterijos ir komercijos kursų lankytojai. Pirmoje eilėje trečias iš dešinės – S. Banaitis. Sankt Peterburgas, 1903–1904 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

  • 1890 m. vedė Marijoną Pranaitytę, kilusią iš knygnešių ir dvasininkų giminės. Susilaukė dukters Salomėjos ir keturių sūnų: Justino Saliamono, Vytauto, Kazimiero Viktoro ir Bronislovo.



Signataro S. Banaičio šeima. Kaunas, apie 1928 m. Centre sėdi Saliamonas ir Marijona Banaičiai, kairėje – sūnus Justinas, dešinėje – duktė Salomėja Banaitytė-Nasvytienė, stovi sūnūs Vytautas, Kazimieras Viktoras ir Bronislovas. Nuotr. saugoma Zanavykų muziejuje

S. Banaičio šeima. Nuotr. kopija saugoma Zanavykų muziejuje




  • S. Banaitis priskirtinas prie aktyviausių knygnešių Šakių apylinkėse. Nutraukęs mokslus gimnazijoje ir dirbdamas ūkyje, septyniolikmetis pradėjo platinti uždraustą lietuvišką spaudą.


  • Vienu metu S. Banaičio namai tapo knygnešiams tarpine stotele keliaujant į Prūsiją ir atgal.


  • 1886 m. jis susipažino su žymiu aušrininku ir spaustuvininku Martynu Jankumi, jo paskatintas įstojo į Mažojoje Lietuvoje veikusią „Birutės“ draugiją, prisidėjo prie „Varpo“ ir „Ūkininko“ laikraščių administracinių bei ūkinių reikalų tvarkymo. 1888 m. įsitraukė į besiburiantį varpininkų sąjūdį.


  • Baigęs komercijos kursus Sankt Peterburge, grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės su šeima persikėlė į Kauną, dirbo R. Šliūpo įsteigtame kooperatyve „Nemunas“. Kaune gyveno beveik 30 metų.




Pastatas, kuriame buvo S. Banaičio spaustuvė, Kaunas. Nuotr. publikuota laikraštyje „Suvalkietis“ (2017 m. birželio 27 d.) Daugiau informacijos:

https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/08/17/kultur_03.html





:


S. Banaičio spaustuvėje išleisti leidiniai




  • 1905 m. Kaune, Rotušės aikštėje, įsteigė pirmąją lietuviškų leidinių spaustuvę. Ji veikė iki 1915 m. vokiečių okupacijos. Atsižvelgiant į to meto aplinkybes, carinę spaudos cenzūrą, tai buvo drąsus žingsnis.


  • Iki 1914 m. pavasario spaustuvėje buvo išspausdinta apie 1,5 mln. egzempliorių knygų ir beveik 2 mln. egzempliorių periodinės spaudos.


  • Spaustuvei išlaikyti S. Banaitis užstatė savo ūkį Vaitiekupiuose, pats dirbo be atostogų. Neišlaidavo, buvo labai taupus. Jo kabinete, kuriame lankydavosi J. Basanavičius, A. Smetona, A. Stulginskis, J. Tumas-Vaižgantas, Maironis, stovėjo tik stalas, kėdės ir medinė lova.


  • 1918 m. S. Banaitis perdavė savo leidybos įmonę Šv. Kazimiero draugijai.




S. Banaitis su spaustuvės darbuotojais, 1907 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/BlKxG

Maskvos lietuvių studentų draugijos „Rūta“ vakaro dalyviai. Vakaro rengėjas S. Banaitis – pirmoje eilėje 3-ias iš kairės. Autorius nežinomas, 1914 m. Nuotrauka publikuota https://bbf.lt/Sfzjz, saugoma Kauno miesto muziejuje


  • Aplink S. Banaitį ir jo spaustuvę sukosi Kauno lietuvių kultūrinis gyvenimas. Pirmojo pasaulinio karo metais, kai spaustuvei sumažėjo užsakymų, S. Banaitis organizavo kanklininkų ansamblį: stengėsi užimti be darbo likusius gabius muzikai darbininkus.


  • 1925 m. įsteigė Lietuvos kanklininkų draugiją.


  • Bendradarbiaudamas su lietuvių ateitininkų studentų draugija „Rūta“, organizavo teatro vaidinimus.


S. Banaičio spaustuvės kanklininkų ansamblis. Nuotr. publikuota laikraštyje „Suvalkietis“ (2017 m. birželio 27 d.)







  • 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Kartu su J. Basanavičiumi ir kitais tautiečiais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti.


  • Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, padedant S. Banaičiui, 1915 m. Kaune pradėjo veikti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. S. Banaitis buvo vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų ir dėstytojų, taip pat tvarkė minėto skyriaus finansus.


  • 1915 m. įkūrė pirmąją Kaune lietuvišką gimnaziją, kurioje mokėsi 180 lietuvių, lenkų bei žydų tautybės mokinių. Vėliau įstaiga pavadinta „Saulės“ gimnazija.


  • 1915 m. parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos atsišaukimą, o 1916 m. pradžioje – jos konstitucijos projektą, šis buvo platinamas Lietuvoje. 1916 m. vasarį slaptame lietuvių susibūrime ragino paskelbti krašto nepriklausomybę vadovaujantis šiais dokumentais.
  • 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniaus lietuvių konferencijoje ir iš 222 delegatų buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Pasirašant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, pagal abėcėlę turėjęs teisę pasirašyti pirmas, užleido šią garbingą vietą tautos patriarchui J. Basanavičiui.

S. Banaitis, Lietuvos Valstybės Tarybos narys, 1921 m. Nuotr. saugoma Zanavykų muziejuje.

  • Paskelbtą nepriklausomybę reikėjo įtvirtinti ir ginti. Vykstant Nepriklausomybės kovoms, S. Banaitis, tuo metu paskirtas Šakių apskrities viršininku, suorganizavo 120 savanorių būrį ir pasiuntė į Kauną.


  • Kaip vienas iš Prekybos ir pramonės banko kūrėjų, šio banko lėšomis rėmė Lietuvos kariuomenę.


  • Jis buvo vienas iš Valstybės Tarybos Apsaugos komisijos narių.


  • Keturi jo sūnūs taip pat stojo į Lietuvos kariuomenės gretas ginti nepriklausomybės.


  • Už nuopelnus krašto gynybai 1928 m. S. Banaitis apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu ir Vyties Kryžiumi.





Laikraščio „Žemdirbių balsas“, kurį redagavo S. Banaitis, pirmasis numeris. Nuotr. publikuota laikraštyje „Suvalkietis“ (2017 m. birželio 27 d.)


  • 1919 m. S. Banaičio iniciatyva įkurta Ekonominė ir politinė Lietuvos žemdirbių sąjunga. Jos laikraštį „Žemdirbių balsas“ jis pats redagavo ir leido. S. Banaitis buvo įsitikinęs, kad Lietuvos ekonominio vystymosi pagrindas yra žemės ūkis ir valstietija.


  • 1919 m. kartu su M. Yču ir kitais įkūrė Lietuvos laivininkystės (garlaivių) bendrovę. S. Banaitis dėjo daug pastangų, kad prasidėtų intensyvi laivyba Nemunu iki Dancigo ir toliau Baltijos jūra.


  • 1927 m. įsteigė laivų bendrovę „Amerika“. Per ją lietuviai emigruodavo į Pietų Ameriką ieškotis darbo. Deja, šis laivybos verslas dėl įvairių priežasčių tapo nuostolingas. Žlugus laivų bendrovei, nuo 1928 m. redagavo ir leido laikraštį „Tautos kelias“.


  • 1932 m. pradėjo dirbti Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Jo pastangomis autobusų stočiai buvo išrūpinta patogesnė vieta Vytauto prospekte. Deja, oficialaus atidarymo signataras taip ir nesulaukė: stotis duris atvėrė 1935 m. – praėjus dvejiems metams po jo mirties.


  • Mirė 1933 m. gegužės 4 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. Laidotuvėse dalyvavo ir tuometis Lietuvos prezidentas A. Smetona.




Atminimo įamžinimas

  • 1996 m. S. Banaičio sodybos vietoje Vaitiekupių kaime atidengtas koplytstulpis, pastatytas paminklinis akmuo.


  • 1996 m. Kaune ant namo (Rotušės a. 23), kuriame leidėjas gyveno, sienos atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name gyveno Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis, įkūręs čia pirmąją Kaune lietuvišką spaustuvę, veikusią 1905–1918 m.“ Autoriai – skulptorius Kazimieras Švažas, architektas Jonas Lukšė.


Atminimo lenta Kaune, Rotušės aikštėje. Nuotr. publikuota https://lt.wikipedia.org/wiki/Saliamonas_Banaitis

  • 1997 m. S. Banaičio vardu pavadinta gatvė Romainiuose.


  • 2001 m. S. Banaičiui atminti išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (serija „Lietuvos Nepriklausomybės diena“). Autorius – dailininkas Jokūbas Zovė.


  • Įrengta signatarams skirta ekspozicija Zanavykų muziejuje. Signataro vardas įamžintas Sintautų bažnyčioje bei Signatarų namuose Vilniuje.


  • Išleistos dvi Viliaus Užtupo knygos: „Saliamono Banaičio spaustuvė“ (Vilnius, 1996) ir „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“ (Vilnius, 2002); 2015 m. – Povilo Baršio knyga „Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis“ (Vilnius).


  • 2018 m. pastatytas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Saliamonas Banaitis“ (rež. Alvydas Šlepikas, Laura Paukštė).


  • Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) 2018 m. signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (archit. Stanislovas Kalinka) ir kiti.

S. Banaičio tėviškėje Vaitekupiuose, Šakių r. K. Meilutės nuotr.

Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė, fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.