VARPININKAS, GYDYTOJAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS

ROKAS ŠLIŪPAS

1865–1959

Tai buvo didinga asmenybė, palikusi gilų pėdsaką ne tik Garliavoje, bet ir visos Lietuvos medicinos istorijoje – Raudonojo Kryžiaus organizacijos Lietuvoje kūrėjas, medicinos įstaigų tinklo krašte steigėjas ir reformatorius, tuo pačiu metu buvo ir veržlus lietuviškos savimonės ugdytojas, spaudos draudimo metais rūpinęsis lietuviškų spaudinių leidyba, o vėliau uoliai telkęs lietuvius krašto dvasinio atgimimo darbui.

Dr. Inga Stepukonienė

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/WdQnp

• Gimė 1865 m. birželio 2 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje, Onos ir Roko Šliūpų šeimoje.
  

R. Šliūpas, apie 1909–1910 m. Nuotr. saugoma V. Šliūpienės asmeniniame archyve

• Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, Petrapilio ir Maskvos universitetuose. 1893 m. įgijo gydytojo diplomą.

• Dirbo gydytoju Maskvos fabrikuose, vėliau Karaliaučiaus universiteto klinikose, o nuo 1895 m. vertėsi gydytojo praktika Ariogaloje, sėkmingai kovojo su išplitusia trachoma. Be tiesioginių gydytojo pareigų, rūpinosi slaptu lietuviškos spaudos platinimu, palaikė glaudžius ryšius su knygnešiais. 1900 m. pradėjo dirbti Kaune (Aleksote).
  

• 1903 m. už aktyvią lietuvišką veiklą, ryšius su varpininkais ir draudžiamos spaudos platinto­jais suimtas, įkalintas ir ištremtas į Rusiją.

• 1904 m. grįžo į Kauną, mobilizuotas į armiją (išsiųstas į Sibirą). Dirbo gydytoju chirurgu, dalyvavo Mukdeno kautynėse. 1905 m. grįžo į Kauną, 1914 m. vėl mobilizuotas (kaip pafrontėje nepatikimas), išsiųstas į Rusijos gilumą.

• 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Kauno kunigų seminarijos gydytoju ir dėstytoju, kovojo su karo metu išplitusiomis epidemijomis.
  

• 1922 m. paskirtas Šv. Vincento Pauliečio mergaičių mokytojų seminarijos mokytoju ir gydytoju bei valstybinės gydytojų egzaminų komisijos nariu.
  

• Iki 1927 m. rugsėjo dirbo Kauno aukštesniosios komercijos mokyklos gydytoju. Buvo ilgametis Lietuvos banko tarnautojų vyr. gydytojas
  

• Vedė Liudviką Čechavičiūtę. Susilaukė trijų dukterų ir vieno sūnaus.
  

Liudvika ir Rokas Šliūpai, 1909 m. Nuotr. publikuota Marijos Gražinos Stanionytės-Zujienės knygoje „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. (Kaunas, 2010 )

Dukterys Danutė ir Gražina Šliūpaitės, apie 1920 m. Nuotr. publikuota Ingos Stepukonienės knygoje „Garliava: laikas ir žmonės“ (Kaunas, 2016)

• 1939 m. išsikėlė į Pagirius (dabar Garliava), savo namuose nuolat priiminėjo ligonius.

• Aušrininko, Garliavos vaistininko K. Aglinsko ir daktaro J. Basanavičiaus pakviestas, 1939–1951 m. dirbo Garliavos sveikatos punkte, ambulatorijoje.

• Dirbdamas susibičiuliavo su vietiniais inteligentais, šalia esančiuose Veiveriuose ir Mauručiuose gyvenančiais šviesuoliais, uoliai dalyvavo kultūrinėje veikloje.

• Atgavus lietuvišką spaudą, ypač aktyviai rėmė ir steigė įvairias draugijas („Daina“, „Viltis“, „Saulė“), dalyvavo steigiant Lietuvių mokslo draugiją, tapo jos nariu.
  

R. Šliūpas (antras iš kairės), jo sūnus Mindaugas (tupi) ir Dvarionų šeima Garliavoje, 1958 m. Nuotr. publikuota Marijos Gražinos Stanionytės-Zujienės knygoje „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m.“ (Kaunas, 2010)

Dr. Roko Šliūpo sodas ir namas Garliavoje, 1959 m. Nuotr. saugoma

V. Šliūpienės asmeniniame archyve

L. Šliūpienė, R. Šliūpas, dukra Aldona su vyru savo sodyboje Garliavoje. Nuotr. publikuota Marijos Gražinos Stanionytės-Zujienės knygoje „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m.“ (Kaunas, 2010)

• R. Šliūpas daug dirbo platindamas lietuvišką spaudą, organizuodamas knygnešius, rinkdamas tautosaką.

• Į lietuvių tautinį judėjimą įsitraukė dar studijuodamas Petrapilyje. Čia su broliais Beržanskiais, Spuduliu ir kitais studentais leido ranka rašytą laikraštį „Žinių nešėja“.

• 1888 m. bendradarbiavo su V. Kudirka, M. Jankumi „Varpo“ leidybos srityje.

• Gyvendamas Kaune dalyvavo „Dainos“ draugijos veikloje. Vienas iš „Saulės“ draugijos (1907) steigėjų, vienas pirmųjų Lietuvos mokslo draugijos narių ir „Vilties“ steigėjų. Rūpinosi Kauno krašto lietuvių tautiniu judėjimu.

• 1918 m. Valstybės taryba paskyrė R. Šliūpą Kauno apskrities įgaliotiniu. Iki 1919 m. kovo mėnesio Kauno apylinkėse jis steigė valsčių savivaldybes, rūpinosi Lietuvos elektrifikacija.

Raudonojo Kryžiaus draugijos vyr. valdyba, 1923 m. R. Šliūpas sėdi pirmoje eilėje, trečias iš kairės. Nuotr. saugoma Garliavos Jonučių mokyklos muziejaus archyve

R. Šliūpas (viduryje), dešinėje – žmona Liudvika savo sodyboje Garliavoje, 1959 m. Nuotr. saugoma V. Šliūpienės asmeniniame archyve

• 1919 m. kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvos Raudonąjį Kryžių ir iki 1932 m. buvo draugijos pirmininkas.

• Tuo metu, kai R. Šliūpas vadovavo draugijai, 1919-aisiais, Kaune įsteigtos dvi Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir vaistinė, viena ligoninė – Panevėžyje, Įsteigti pusės metų trukmės gailestingųjų seserų kursai, 1920 m. – sveikatos patikrinimo punktai iš Rusijos grįžtantiems tremtiniams, prie jų atidarytos ambulatorijos, aprūpintos inventoriumi ir vaistais.

• 1922 m. Kaune duris atvėrė Ortopedijos dirbtuvė, 1924 m. paimtas nuomoti Birštono kurortas, čia sutvarkyti gydomieji korpu­sai ir mineralinių šaltinių paviljonai. 1932 m. įkurta pirmoji Lietuvoje tuberkuliozės sanatorija Aukštojoje Pa­nemunėje.

• R. Šliūpas aktyviai rūpinosi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius būtų pripažintas tarptautinėje erdvėje, įgytų juridinį statusą. Už šiuos nuopelnus R. Šliūpas išrinktas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos garbės pirmininku.

• Pasitraukęs iš Raudonojo Kryžiaus draugijos veiklos, vadovavo valstybės gydytojų egzaminų komisijai, redagavo žurnalą vaikams „Žibu­rėlis“, finansiškai rėmė leidinius „Lietuvos sesuo“ (1930), „Gailestingoji sesuo“ (1931).

• R. Šliūpas – vienas iš Lietuvos tarpmiestinės elektros bendrovių sąjungos steigėjų ir vadovybės narių.

• R. Šliūpas buvo itin veiklus ir energingas kovotojas, bet ne plunksnos žmogus. Spaudos draudimo metais Tilžės ir JAV lietuvių laikraščiuose išspausdintas tik vienas kitas jo straipsnis ar žinutė. Atgavus lietuvišką spaudą ir vėliau nedaug rašė Kauno laikraščiams.

• Svarbiausi R. Šliūpo darbai: „Keli bruožai iš buvusios Kauno komercijos mokyklos mokinių gyvenimo“ (statistika, medicinos klausimai, 1928 m.), „Grunvaldo mūšis“ (1936 m.) ir rankraščiu likusios „Tikrovės pasakos“ (1953 m.).
  

• R. Šliūpas mirė 1959 m. gegužės 26 d. Garliavoje, sulaukęs 93 m. amžiaus. Palaidotas Jonučių kapinėse Kauno rajone.

• 1930 m. už nuopelnus plėtojant Raudonojo Kryžiaus organizaciją įteiktas Vokietijos Raudonojo Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.
  

• 2012 m. Garliavos poliklinikai suteiktas R. Šliūpo vardas.

• 2015 m., minint R. Šliūpo 150-ąsias gimimo metines, išleistas proginis vokas su Raudonojo Kryžiaus organizacijos atributika.
  

Atminimo įamžinimas

Proginis vokas su Raudonojo Kryžiaus organizacijos atributika, 2015 m. Nuotr. saugoma V. Šliūpienės asmeniniame archyve

Naudoti šaltiniai:

• Garliava : laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Vytauto Didžiojo universitetas. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016 (Kaunas : Spindulio sp.). – 1007, [1] p. : iliustr.

• Ištakos ir intakai : Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorijos bruožai / Algimantas Jazdauskas ; [į anglų kalbą vertė Irena Bružienė]. – Vilnius : Alma littera, 1998 (Kaunas : Spindulys). – 85, [1] p. : iliustr.

• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. – Kaunas : Naujasis lankas, 2010 (Kaunas : Morkūnas ir Ko). – 543, [1] p. : iliustr.

Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė., fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.