Pranas Dovydaitis

PRANAS DOVYDAITIS

1886–1942

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS (1918), MINISTRAS PIRMININKAS (1919), PROFESORIUS, MOKSLŲ DAKTARAS, LIETUVOS KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS AKADEMIKAS, TEISININKAS, FILOSOFAS, VISUOMENININKAS, REDAKTORIUS, LEIDĖJAS

Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui.

Pranas Dovydaitis

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/nOOsN

P. Dovydaitis – iškili lietuvių tautos asmenybė, visuomeninis ir politinis valstybės veikėjas, perėjęs akmenuotą patrioto kelią, paženklintą pasiaukojamu darbu, rūpinimusi kitais, siekimu padaryti žmonėms ką nors gera.

Kraštotyrininkas Antanas Vaičius

Dovydaičio gyvenimo žiūra buvo labai paprasta – reikia būti visur ten, kur esi reikalingas ir gali būti naudingas… Nesvarbu, ar tai bus didelės, ar mažos pareigos, intelektualinis ar „juodas“ darbas...

Filosofas Juozas Girnius

Iškili asmenybė, kilusi iš Kazlų Rūdos miškuose įkurtos gyvenvietės, ne tik prisidėjo prie valstybės atkūrimo, bet ir padėjo pagrindą formuojant pirmąsias Lietuvos, kaip teisinės valstybės, kryptis.

Žurnalistė Ugnė Leonavičiūtė

Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkių kaime, Marijampolės apskrityje, gausioje valstiečių Motiejaus ir Marijonos Dovydaičių šeimoje.

Mokėsi Višakio Rūdos pradinėje mokykloje, Veiverių mokytojų seminarijoje, Marijampolės gimnazijoje. 1908–1912 m. studijavo Maskvos universiteto Teisės fakultete. 1912 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą, tačiau studijas tęsti sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.

P. Dovydaičio tėvai Motiejus ir Marijona.

Nuotr. saugoma Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos archyve

1911 m. vedė iš to paties Runkių kaimo kilusią Marcelę Bacevičiūtę. Dovydaičio vedybos sukėlė didelę sensaciją. Studentas tuokiasi su paprasta kaimiete iš skurdžios šeimos! Maža to, jokių iškilmių, vaišių, pulko. Nepaisant visko, Dovydaičiai idealiai sutarė.

P. Dovydaitis su žmona Marcele apie 1912 m.

Nuotr. publikuota knygoje „Pranas Dovydaitis“

(Juozas Girnius, Čikaga, 1975)

Dovydaičių šeima, P. Dovydaitis sėdi dešinėje. Nuotr. saugoma Zanavykų muziejuje

P. Dovydaičio šeima: žmona Marcelė, sūnus Juozas, dukra Onutė, sūnus Jonas, 1920–1921 m.

Nuotr. saugoma Zanavykų muziejuje

P. Dovydaitis su vaikais Jonu ir Ona prieš išvykimą iš Vilniaus į Kauną, 1915 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/xAgex, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaičio šeima per Žolinę tėviškėje, Runkių k., Marijampolės apskr., 1926 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/BGOXA, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaičio vaikai, 1927 m. Iš kairės: sūnus Jonas, dukros Laima ir Ona, 1927 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/qARmN

P. Dovydaičio dukra Ona Dovydaitytė-Malko (1912–1984), 1935 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/yLqQX, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaičio dukra Laima Dovydaitytė-Juškevičienė (1925–1994), XX a. antroji pusė. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/CjhXj, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaitis su šeima savo namuose Kaune, 1931 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/sHkwQ, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaitis buvo itin aktyvus visuomenininkas. Studijuodamas Maskvoje aktyviai dalyvavo lietuvių gyvenime, lietuvių studentų draugijoje, rašė mokslinius straipsnius „Vilčiai“, „Draugijai“, „Šaltiniui“ ir kt. 1911 m. kartu su filosofu, teologu A. Dambrausku-Jakštu Kaune išleido „Draugijos“ priedą „Ateitis“, 1934–1940 m. buvo „Ateities“ atsakingasis redaktorius ir leidėjas. 1913 m. pakviestas grįžti į Vilnių pakeisti tuo metu „Vilties“ redaktoriumi dirbusį A. Smetoną, mat pastarasis konfliktavo su laikraščio leidėjais. Šis redaktorių pokytis virto dviejų visuomenės srovių (katalikų ir viltininkų) išsiskyrimu.

P. Dovydaičio sūnus Jonas prie tėvų namo Kaune, Astronomijos g. 9. XX a. 3–4 deš.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/sJByz

Maskvos aukštųjų mokyklų studentai – Kaune leisto katalikiško jaunimo žurnalo „Ateitis“ (1910–1914) bendradarbiai. Viduryje sėdi redaktorius P. Dovydaitis, Maskva, 1912 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

Pirmojo pasaulinio karo metais P. Dovydaitis persikėlė į Kauną. 1916–1922 m. vadovavo kuriamai lietuviškai „Saulės“ gimnazijai (Palangos g.) ir pirmajai Kauno miesto berniukų gimnazijai (1923 m. pavadinta „Aušros“ gimnazija). Vadovaudamas daug dėmesio skyrė lietuviškumo ugdymui bei doroviniam auklėjimui, stiprino pedagogų kolektyvą. Leido pedagogikos žurnalą „Lietuvos mokykla“, vadovavo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai (iki 1924 m.), 1919 m. tapo vadovėlių ir knygų leidimo komisijos nariu.

P. Dovydaitis – Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorius su mokiniais, 1917 m.

Nuotr. publikuota knygoje „Pranas Dovydaitis“ (Juozas Girnius, Čikaga, 1975)

P. Dovydaičio namas ir vaikai Kaune, Astronomijos g. 9, XX a. 3–4 deš. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/jKsWy, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

1917 m. vykusios Vilniaus konferencijos metu P. Dovydaitis išrinktas Lietuvos Valstybės Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė istorinį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Lietuvos valstybė patyrė krizę, kai 1919 m. kovą iš Antrojo Lietuvos Respublikos ministrų kabineto vadovo pareigų atsistatydino Mykolas Sleževičius. 1919 m. kovo 12–balandžio 12 d. Trečiajam ministrų kabinetui ypač sudėtingomis aplinkybėmis (vykstant sovietinės Rusijos armijos invazijai) vadovavo P. Dovydaitis. Jo sudaryta Vyriausybė įėjo į Lietuvos istoriją kaip trumpiausiai išbuvusi prie valstybės vairo – tik vieną mėnesį, tačiau sugebėjusi stabilizuoti situaciją.

Portretinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Ministro pirmininko, profesoriaus P. Dovydaičio fotografija, Kaunas, 1940 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/xAhFW, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

Trečiasis ministrų kabinetas su Lietuvos Valstybės Tarybos ir Amerikos pagalbos misijos nariais, Kaunas, viešbutis „Metropolis“, 1919 m. Antras iš dešinės – P. Dovydaitis. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/rxQwW

Pasitraukęs iš politikos P. Dovydaitis atsidavė vien akademiniam ir visuomeniniam darbui. 1920–1922 m. dėstė Kauno Aukštesniuose kursuose filosofijos istorijos dalyką. Nuo 1922 m. dėstė Lietuvos universitete, buvo Religijų istorijos katedros vedėjas, Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto Senato sekretorius. Nuo 1928 m. buvo šio universiteto profesorius. 1933 m. paskelbtas vienu pirmųjų Lietuvos katalikų akademikų. 1927 m. suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas, 1935 m. – filosofijos daktaro laipsnis.

P. Dovydaičio filosofijos daktaro diplomas, 1935 m. Nuotr. iš LCVA

P. Dovydaitis (pirmas iš dešinės) su studentėmis Šiaulių geležinkelio stotyje, 1935 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/CdGBf, saugoma Lietuvių liaudies buities muziejuje

P. Dovydaitis – ateitininkų organizacijos kūrėjas ir puoselėtojas, nuo 1927 m. – ateitininkų garbės pirmininkas. Prisidėjo įkuriant Lietuvos katalikų mokytojų sąjungą, Katalikų veikimo centrą ir Katalikų mokslo akademiją. 1933 m. tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku. 1932 m., užsitraukęs tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų paskaitų, laikinai pašalintas iš universiteto. Pusantro mėnesio išbuvo Bajorų (prie Kretingos) bei Marijampolės kalėjimuose.

P. Dovydaitis (penktos eilės viduryje) ekskursijoje su moksleiviais pavasarininkais prie Stelmužės ąžuolo, 1934 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

P. Dovydaitis (pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės) ir ateitininkai. Nuotr. publikuota knygoje „Pranas Dovydaitis“ (Juozas Girnius, Čikaga, 1975)

P. Dovydaitis parašė daug originalių mokslo darbų kultūros, religijos, filosofijos temomis, buvo aktyvus spaudos darbuotojas, įvairių leidinių iniciatorius, steigėjas ir redaktorius. Redagavo žurnalus „Ateitis“, „Naujoji vaidilutė“, „Lietuvos mokykla“, „Kosmos“, „Logos“ ir kitus leidinius. 1931–1940 m. dirbo „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktoriumi. Atskirais leidiniais išleistos jo studijos: „Biblija ir Babelis“ (1911), „Kristaus problema“ (1914), „Žmogaus išsirutuliojimas ir paleontologija“ (1914), „Kultūra, religija ir mokykla“ (1930), „Pedagogikos istorijos paskaitos“ (1931), „Šv. Augustinas“ (1933).

P. Dovydaitis (sėdi centre) su Kauno ateitininkėmis. Nuotr. publikuota knygoje „Pranas Dovydaitis“ (Juozas Girnius, Čikaga, 1975)

P. Dovydaičio leidiniai. Nuotr. publikuotos https://bbf.lt/DRMBJ

P. Dovydaitis Kauno rajone

1935 m. Lietuvos valstybė Vasario 16-osios Akto signatarui P. Dovydaičiui davė 20 ha žemės sklypą Paprienių kaime, Čekiškės valsčiuje. 1940 m. uždarius Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, P. Dovydaitis planavo į Paprienius parsivežti savo biblioteką, toliau dirbti mokslinį darbą, tvarkyti raštus. Tačiau jo planams sutrukdė tarybinė okupacija.

Paprienių kaime 1941 m. birželio 14 d. P. Dovydaitis buvo suimtas. Kaune sovietai sulaikė jo žmoną su dviem jaunesniais vaikais. Sūnų Joną įkalino atskirai, nesuimta liko tik duktė Onutė.

P. Dovydaičio sodyba, Paprienių k., Čekiškės vlsč., XX a. 4 deš. Viršuje – gyvenamasis namas, apačioje – tvartas. Nuotr. publikuotos https://bbf.lt/PkcgN, saugomos Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaitis sodyboje Paprienių k., Čekiškės vlsč. dirba žemę, XX a. 4 deš. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/fwzOv, saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje

P. Dovydaitis buvo ištremtas į Starobelską Donbase (Ukraina), dar vėliau į Gario koncentracijos stovyklą Uralo šiaurėje. 1942 m. liepos 13 d. P. Dovydaitis kartu su kitais kaliniais perkeltas į Sverdlovsko kalėjimą. Čia buvo gana ilgai tardomas. Apkaltinus kontrrevoliucine veikla 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.

Koncentracijos stovykla Uralo šiaurėje. Nuotr. publikuota knygoje „Pranas Dovydaitis“ (Juozas Girnius, Čikaga, 1975)

P. Dovydaitis kalėjime Sverdlovsko srityje, 1942 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HeWDN

P. Dovydaičio žmona Marcelė Dovydaitienė su sūnumi Vytautu. Dukra Laima Dovydaitytė tremtyje Tomsko srityje, 1948 m.

Nuotr. publikuotos https://bbf.lt/JMPOB, saugomos Lietuvos liaudies buities muziejuje

Atminimo įamžinimas

1989 m. pastatytas kryžius Višakio Rūdos bažnyčios šventoriuje. Kryžių išdrožė Juozas Jakštas iš Švenčionių rajono, statė Marijampolės ateitininkai. Kryžius pašventintas 1989 m. birželio 11 d.
1990 m. įsteigta P. Dovydaičio vardo premija. Įsteigė atsikūrusi Lietuvių katalikų mokslo akademija.
1993 m. įsteigtas P. Dovydaičio fondas, skirtas studentijai remti. Steigėjai – Lietuvos ateitininkų federacija bei tautiečiai išeivijoje.
1993 m. atidengta atkurta memorialinė lenta Kauno „Aušros“ gimnazijos vestibiulyje (Laisvės al. 95). Lenta buvo atidengta 1938 m. spalio 23 d., 1940 m. ji buvo nuimta, 1993 m. atkurta.
1995 m. gatvės Kaune, Marijampolėje pavadintos P. Dovydaičio vardu.
1996 m. pastatytas paminklinis kryžius Čekiškės bažnyčios šventoriuje. Autorius – tautodailininkas Albinas Fokas.
1996 m. atidengtas paminklinis biustas Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. Autoriai: skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Linas Jurgaitis. Skulptūra iškalta iš granito, atvežto iš Ukrainos.
2000 m. gegužės 7 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus Lietuvos kankinius, įrašytus į bažnyčios dvidešimtojo amžiaus martirologiją. 15 numeriu įrašytas Pranas Dovydaitis.
2001 m. gatvė Kazlų Rūdoje pavadinta P. Dovydaičio vardu.
2002 m. Prano Dovydaičio vardas suteiktas Kauno rajono Čekiškės vidurinei mokyklai (nuo 2014 m. gimnazija). Mokykla yra surinkusi kraštotyrinę medžiagą apie prof. P. Dovydaičio gyvenimą, visuomeninę bei mokslinę veiklą.
2000 m. (kitur 2002 m.) atidengtas paminklinis akmuo P. Dovydaičio sodybos vietoje Paprienių kaime, kur jis gyveno 1937–1941 m.
2007 m. pastatytas kryžius šalia paminklinio akmens P. Dovydaičio sodybos vietoje Paprienių kaime. Autorius – Jonas Klizis.
2007 m. spalio 30 d. pastatytas kenotafas Vilniuje, Rasų kapinėse, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimui pagerbti.
2013 m. VDU Katalikų teologijos fakultete atidaryta prof. P. Dovydaičio auditorija.
2013 m. atidengta atminimo lenta Kaune, KTU II rūmų (K. Donelaičio g. 20) II aukšto fojė, skirta prof. Prano Dovydaičio atminimui įamžinti.
2015 m. atidengtas paminklas Kazlų Rūdoje, prie K. Griniaus gimnazijos. Paminklo ir aplinkos sutvarkymo projekto autorius – skulptorius Zigmas Buterlevičius.

Išleisti leidiniai apie P. Dovydaitį: monografijos „Pranas Dovydaitis“ (Juozas Girnius, Čikaga, 1975, 2017), „Akmenuotas patrioto kelias“ (Aldona Vasiliauskienė, 2001), leidinys „Evangeliškasis egzistencializmas prof. Prano Dovydaičio gyvenime ir darbuose. Kai kurie jo asmenybės ir veiksmo bruožai šimto metų sukaktį minint“ (autorius neįvardytas, 1986) ir kiti.

Vilniuje, Rasų kapinėse, atidengtas kenotafas 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams – prof. Pranui Dovydaičiui, Kazimierui Bizauskui ir Vladui Mironui – atminti, 2007 m. Nuotr. publikuota http://galerija.ktu.lt

P. Dovydaičio gimtinė. Šiandien vietoje, kur plytėjo Runkių kaimas, nėra nė vieno trobesio (anksčiau buvo trylika) ir apskritai nė vieno ženklo, kad čia kažkada gyveno žmonės. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/jFAfL

Atminimo lenta Kauno „Aušros“ gimnazijos vestibiulyje. Atidengta 1993 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/leoUn

1996 m. atidengtas paminklinis biustas Įgulos bažnyčioje Kaune. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/SQDgT

Paminklinis kryžius Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje, atidengtas 1996 m. Nuotr. publikuota www.virtualusgidas.lt

Paminklas Kazlų Rūdoje, pastatytas 2015 m., autorius – skulptorius Z. Buterlevičius.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/qFTiG

2002 m. pastatytas paminklinis akmuo Paprienių kaime (Kauno r.), buvusioje P. Dovydaičio sodybos vietoje.

A. Ovčiarovienės nuotr.

Paminklas Čekiškėje, pastatytas 2017 m.

Autorius – skulptorius Stasys Žirgulis. I. Krasauskienės nuotr.

Naudoti šaltiniai:

Akmenuotas patrioto kelias / Aldona Vasiliauskienė. – Vilnius : Regnum fondas, 2001 (Vilnius : Petro ofsetas). – 521, [3] p. : iliustr.

Čekiškė / Antanas Vaičius ; Kraštotyros draugijos Kauno rajono skyrius. – Kaunas : Kalendorius, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 303, [1] p. : iliustr.

Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. – Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). – 790, [2] p. : iliustr.

Pranas Dovydaitis / Juozas Girnius. – Chicago, Ill. : [Ateitis], 1975. – XV, 776 p., [8] iliustr.

https://www.bernardinai.lt/2018-08-18-kankinys-signataras-pranas-dovydaitis/

https://www.voruta.lt/pranas-dovydaitis/

http://www.yrasalis.lt/naujienos/lietuva-atkure-vyrai-4-pranas-dovydaitis/

https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-dovydaitis-270

https://bbf.lt/UUfdz

https://www.aidas.lt/lt/asmenybes/article/13974-01-16-pranas-dovydaitis-musu-atmintyje-2-vardo-iamzinimas

Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė, fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.