LIETUVOS KATALIKŲ KUNIGAS, RAŠYTOJAS, LITERATŪROS IR

KULTŪROS TYRINĖTOJAS, PEDAGOGAS

MOTIEJUS GUSTAITIS

1870–1927

Yra du svarbiausieji Motiejaus Gustaičio asmenybės aspektai: Gustaitis poetas ir Gustaitis pedagogas bei visuomenės veikėjas, kultūrininkas. Jei neturėtume Gustaičio poeto, spraga lietuvių literatūroje būtų gal nelabai didelė, tačiau jei nebūtų buvę Gustaičio pedagogo, jaunimo auklėtojo, liaudies švietėjo, nuostolis Lietuvai būtų didžiulis, neišmatuojamas. Jis Lietuvai, ypač Pirmojo pasaulinio karo Dzūkijai, – didelė šviesa, žvaigždė, be kurios lietuvių kultūrinis gyvenimas būtų atrodęs daug skurdesnis ir tamsesnis. Gustaitis paruošė ir išleido į gyvenimą daug žmonių, praskynė kelią ne vienam tautos veikėjui, literatui ar kultūros darbininkui. M. Gustaičio asmenybės šviesa švietė ne tik gyvam jam esant, bet ir mirus.

Dr. Antanas Patackas

Nuotr. publikuota knygoje „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1990)

• Gimė 1870 m. vasario 27 d. Rokų kaime, Aukštosios Panemunės valsčiuje, Kazimiero ir Elžbietos Gustaičių šeimoje; joje augo penki vaikai.
  

Gustaičių giminė. M. Gustaitis – pirmas iš dešinės. Nuotr. publikuota knygoje „Motiejus Gustaitis – kunigas, poetas, mokytojas: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2008)

• M. Gustaitis įgijo įspūdingą išsilavinimą. Vakaruose sukauptomis žiniomis ir kultūrine patirtimi dalijosi su savo artimaisiais.

• Parvykęs namo rengdavo įsimintinus pašnekesių vakarus, kuriuose dažnai dalyvaudavo ir Jonas Basanavičius.

• Su Jonu Jablonskiu bei Jonu Basanavičiumi M. Gustaitis susitiko 1912 m. Franzenbado kurorte.

• Siekdamas pagerbti iškiliojo lietuvio atminimą ir įvertinti jo veiklos reikšmę, M. Gustaitis parašė ir išleido knygą

„J. Basanavičius ir „Aušra“ (1927 m.).

• Mokėsi Aukštosios Panemunės pradžios mokykloje, vėliau Marijampolės gimna-zijoje, Seinų kunigų seminarijoje.

• 1893 m. kovo 19 d. Varšuvoje įšventintas į kunigus. Kunigavo Marijampolėje. Nuo 1897 m. studijavo Rėgensburge (Vokietijoje) bažnytinę muziką, Romoje – kanonų teisę, Friburge (Šveicarija) – literatūros ir meno istoriją.
  

• 1903 m. apgynė daktaro disertaciją Adomo Mickevičiaus „Krymo sonetų“ tema. Studijuodamas užsienyje, aktyviai įsitraukė į lietuvių draugijos „Rūta“, vėliau pasivadinusios „Lithuania“, veiklą.
  

J. Jablonskis, M. Gustaitis, J. Basanavičius, 1912 m. Franzenbade. Nuotr. publikuota Ingos Stepukonienės monografijoje „Garliava: laikas ir žmonės“ (Kaunas, 2016)

• Baigęs studijas 1904–1907 m. dirbo Marijampolės berniukų gimnazijoje kapelionu ir tikybos mokytoju. Pamokų metu skatino lietuvybę, mokė lietuvių kalbos, buvo aktyvus švietimo ir labdaros draugijos „Žiburys“ narys (draugija steigė lietuviškas mokyklas).

• Apie 1905-uosius M. Gustaičio iniciatyva „Žiburio“ draugijos mokykla buvo įsteigta Garliavoje.

• 1907 m. kaip „Žiburio“ atstovas kartu su kitais Marijampolėje įsteigė pirmąją Lietuvoje mergaičių progimnaziją (vėliau pavadinta gimnazija). 1907–1918 m. be atlygio dirbo šios gimnazijos direktoriumi.

• 1910 m. paskelbė 20 puslapių knygelę „Marijampolės lietuvaičių progimnazijos atsišaukimas į visuomenę“, kurioje tėvus ragino leisti dukras į mokslus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mergaičių progimnazija perkelta į Tambovą, berniukų gimnazija – į Jaroslavlį.

• Svetimame krašte organizuoti mokymą gimnazijoje ir progimnazijoje, gauti lėšų moksleiviams ir mokytojams išlaikyti buvo nelengva.

• M. Gustaičio pastangomis Jaroslavlyje, kur atsidūrė apie 2000 tautiečių, buvo įsteigta bendrabučių, vaikų prieglaudų, atidarytos 4 lietuvių pradinės mokyklos ir dar 3 kitose vietose. 1916 m. vasarą atidaryta mišri lietuvių „Žiburio“ progimnazija.

• Gyvendamas Jaroslavlyje, M. Gustaitis tvarkė ir „Žiburio“ draugijos reikalus, 1917 m. išrinktas šios draugijos pirmininku. Apie jį telkėsi didelė dalis ištremtos jaunuomenės bei našlaičiai.

M. Gustaitis – „Žiburio“ gimnazijos Tambove vadovas. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/FLfsl

• 1918 m. pradėjo dirbti Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi.

• Seinus okupavus lenkams, kartu su gimnazija 1920 m. sausio 12 d. įsikūrė Lazdijuose.

• Dirbdamas gimnazijos direktoriumi, dar dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei lotynų kalbą vyresniesiems.

• Prie gimnazijos įsteigė dvejų metų kursus pradžios mokyklų mokytojams.

Lazdijų (Seinų) „Žiburio“ gimnazijos mokytojai ir svečiai su direktoriumi M. Gustaičiu (stovi prie medžio), 1925 m. Nuotr. publikuota knygoje „Motiejus Gustaitis – kunigas, poetas, mokytojas: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2008)

Lazdijų gimnazijos direktorius, poetas, vertėjas

M. Gustaitis. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/GdVyl

• Paveiktas J. Basanavičiaus ir kitų kultūrininkų pavyzdžio, Lazdijuose M. Gustaitis ragino krašto žmones užrašyti dzūkų tautosaką, o neilgai trukus pradėjo kurti muziejų.
  

• Dzūkijos krašto muziejus, kuriame buvo eksponuojami įvairūs liaudies dirbiniai, ūkio bei namų apyvokos įrankiai, rūbai, papuošalai ir kt., atidarytas 1924-aisiais.
  

• Muziejui M. Gustaitis skyrė ir savo asmeninių daiktų: originalių paveikslų, rankraščių, įvairių senų ir retų knygų, laikraščių komplektų. Muziejuje taip pat buvo saugomas karaliaus Zigmanto Augusto Lazdijų miestui suteiktų privilegijų akto originalas.
  

Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus Lazdijuose. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/aIIrg

• Eilėraščius spausdinti pradėjo dar spaudos draudimo metais pogrindinėje literatūroje.
  

• Bendradarbiavo daugelyje Lietuvos laikraščių ir žurnalų. Redagavo katalikišką žurnalą „Žiburys“ (1911–1913).
  

• Išleido poezijos knygas „Aureolė“ (1914), „Tėvynės ašaros“ (1914), „Sielos akordai“ (1914), „Varpeliai“ (1925) ir kitas. Išleido monografijas „Kunigas Antanas Tatarė“ (1913), „Petras Kriaučiūnas“ (1926), apybraižas „A. Mickevičiaus „Ponas Tadas“, „Basanavičius ir „Aušra“ (abi 1927), pirmąjį lietuvių literatūros teorijos vadovėlį „Stilistika“ (1923).
  

• Išvertė A. Mickevičiaus eilėraščius „Krymo sonetai“ (1909), J. Słowackio poemą „Anhelli“ (1923), C. Baudelaire’o, Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus poezijos.
  

• Iš viso išleido 22 knygas, 10 iš jų parašė gyvendamas Lazdijuose.
  

Nuotr. publikuotos https://www.limis.lt

• M. Gustaitis mirė 1927 m. gruodžio 23 d. Lazdijuose.

Atminimo įamžinimas

• Lazdijuose veikia M. Gustaičio memorialinis muziejus, įsteigtas jo gyventame name. Ekspozicijoje pristatomos nuotraukos, knygos, laiškai, prisiminimai, pasakojantys apie M. Gustaičio gyvenimą ir kūrybą.

• 1990 m. Kauno Rokų vidurinėje mokykloje įkurta Vaikų ir jaunimo organizacija „Gustaitynės vaikai“.

• 1990 m. Lazdijuose Birutės Vanagienės rūpesčiu įsteigtas M. Gustaičio muziejus.

• 1995 m. M. Gustaičio vardu pavadinta Lazdijų gimnazija. Prie gimnazijos pastatytas medinis koplytstulpis.

• 1999 m. Rokuose (Kauno r.) pastatytas kryžius, skirtas M. Gustaičiui. Autorius – skulptorius Albinas Fokas.

• Išleistos knygos: A. Liekio „Motiejus Gustaitis – kunigas, poetas, mokytojas: gyvenimas ir kūryba“ (2008), A. Patacko „Motiejus Gustaitis“ (1993) ir kiti leidiniai.

Šiame name Lazdijuose 1924–1927 m. gyveno M. Gustaitis. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/anTVZ

Kryžius Rokuose, Kauno r. Nuotrauka iš KRSVB fondų

Naudoti šaltiniai:

• Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016. – 1008 p. : iliustr.

• Motiejus Gustaitis : [apybraiža] / Antanas Patackas. – Vilnius : Vaga, 1993.

• Motiejus Gustaitis – kunigas, poetas, mokytojas : gyvenimas ir kūryba / sudarytojas Algimantas Liekis. – Vilnius : Mokslotyros institutas, 2008 (Kaunas : Aušra). – 404 p. : iliustr.

Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė, fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.