LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO VEIKĖJAS, ŠVIETĖJAS, PUBLICISTAS, VARPININKAS, KNYGNEŠYS, GYDYTOJAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS


KAZYS GRINIUS


1866–1950


Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti.


Kazys Grinius


–


Jo raštai, skleisdami sveikas ir teisingas medicinos žinias, pabrėždami prietarų niekingumą, atidengia medicinos darbininkams naujus kelius į liaudį. Jo paskleisti raštai, kurių esama per 200, mūsų populiarinimo literatūroje iki šiol neturi sau lygaus pavyzdžio ir neranda uolesnių pasekėjų dirbti toje kryptyje.


Dr. Vincas Tercijonas




Nuotr. publikuota https://bbf.lt/QndbI


  • Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdos kaime, Marijampolės apskrityje, valstiečių Onos ir Vinco Grinių šeimoje.


  • Skaityti mokė mama, skaičiuoti ir rašyti – tėvas.


  • 1876 m. pradėjo lankyti Ožkinės rusišką pradžios mokyklą, po trijų mėnesių – Gudelių pradžios mokyklą, nuo 1877 m. mokėsi Marijampolėje. 1879 m., būdamas 12 m., priimtas į Marijampolės gimnaziją. Iki trečios klasės su bendraklasiais kalbėdavosi daugiausia lenkiškai. Trečioje klasėje ėmė lankyti lietuvių kalbos pamokas.


  • Baigęs gimnaziją ir 1887 m. įstojęs į mediciną Maskvos universitete, tapo slaptos lietuvių studentų draugijos nariu, pirmininkavo jai nuo 1889 m. iki studijų pabaigos. Su V. Kudirka ir dar 6 bendraminčiais 1888 m. dalyvavo susirinkime Marijampolėje, „Varšuvos“ viešbutyje. Čia nutarta leisti „Varpą“. 1893 m. K. Grinius buvo išrinktas varpininkų komiteto nariu, organizavo „Ūkininko“ leidybą. Kartu su kitais 4 studentais parašė „Trumpą senovės Lietuvių istoriją“ (1892).



Grinių šeima. Pirmoje eilėje iš kairės: sėdi motina Ona, tėvas Vincas, stovi dr. Kazio Griniaus vaikai – Kazys ir Gražina, sėdi žmona Joana. Antroje eilėje iš kairės: Jonas Grinius, Ona Griniūtė ir dr. Kazys Grinius. Apie 1908 m. Nuotr. publikuota https://lietuvai.lt/wiki/Vaizdas:Griniu_seima.jpg


  • 1893 m. baigė universitetą ir kurį laiką dirbo laive „Alesger“, kuris plaukiojo po Kaspijos jūrą.


  • 1894 m. grįžo į Lietuvą ir vertėsi gydytojo praktika Marijampolėje. Įsitraukė į lietuvių išsivadavimo judėjimą: aktyviai dirbo leidžiant ir platinant „Varpą“, rašė straipsnius, kuriuose kritikavo caro politiką, skleidė demokratines laisvės idėjas, be to, prižiūrėjo Naumiestyje gyvenantį ir jau sunkiai sergantį Vincą Kudirką. Nors tuometėje Suvalkijos sostinėje vis dar vyravo lenkų kalba, vis dėlto K. Grinius su visų socialinių sluoksnių žmonėmis kalbėjo lietuviškai, nesigėdydamas ir nebijodamas suteršti savo reputacijos.


Joana Pavalkytė-Griniuvienė, apie 1890 m.

Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus

memorialiniame muziejuje

  • 1896 m. vedė Joaną Pavalkytę. Apsigyveno Naumiestyje: dirbo gydytoju, platino lietuvišką spaudą ir užsiėmė „Varpo“ bei „Ūkininko“ leidyba.


  • 1898 m. išsikraustė į Pilviškius, ten pradėjo rinkti medicinos ir botanikos folklorinę medžiagą, medicinos terminų pavadinimus, sudarė kelių tūkstančių pavadinimų kartoteką.


  • 1902 m. grįžo į Marijampolę. Grinių namai Marijampolėje tapo lietuvybės skleidimo židiniu ir Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru.


  • Už aktyvią veiklą K. Grinių ir jo žmoną caro valdžia persekiojo, tardė ir net kalino.


K. Griniaus žmona Joana Griniuvienė (antra iš kairės), dukra Gražina Griniūtė (stovi) ir kiti. Kislovodskas, 1916 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/PBVeL

  • Pirmojo pasaulinio karo metu, Užnemunėje įsikūrus vokiečiams, dėl saugumo Griniai nusprendė kartu su vaikais išvykti į Rytus.


  • 1915 m. atvyko į Šiaurės Kaukazą. K. Grinius dirbo gydytoju įvairiose sanatorijose. Rytuose jis rūpinosi lietuvių tremtinių ir pabėgėlių organizavimu bei šalpa.


  • 1918 m. plėšikaujantys kareiviai nušovė J. Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, pastaroji mirė netrukus po užpuolimo. Jos palaidotos Kislovodsko stačiatikių kapinėse.



  • 1919 m. pavasarį K. Grinius su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko į Prancūziją. Likimas ir vėl nepagailėjo jam išbandymų: kelionėje susirgo ir mirė sūnus Jurgis.


  • Paryžiuje K. Grinius buvo paskirtas Repatriacijos komisijos pirmininku, padėjo lietuviams grįžti į Tėvynę. Prancūzijos sostinėje jis gavo lietuvišką pasą, kuriame pirmą kartą oficialiai buvo įrašyta jo sulietuvinta pavardė – Grinius. Iki tol dokumentuose rašydavo Grinevičius.


  • 1919 m. pabaigoje grįžo Lietuvą. Aktyviai įsitraukė į politinę veiklą: buvo Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, vadovavo šeštajam Ministrų kabinetui. Jo vadovavimo metu Lietuva pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija ir Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą.


  • 1924 m. K. Grinius tapo Draugijos kovai su tuberkulioze centro valdybos nariu.




Lietuvos ministrų kabineto ministras pirmininkas K. Grinius ir Ministrų kabineto kanceliarijos vedėjas S. Lozoraitis. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/LikJW, saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje



K. Grinius sako kalbą Draugijos kovai su tuberkulioze dr. Kazio Griniaus vardo sanatorijos pašventinimo metu. Kaunas, 1937 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/yBIli



Ministras pirmininkas K. Grinius su VI Ministrų kabineto kanceliarijos darbuotojais. K. Grinius – centre pirmoje eilėje. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/APmrH, saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje



Vakaras, skirtas sergantiems tuberkulioze, Kaunas, 1933 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/bABoA, saugoma Nacionaliniame

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje



  • 1926 m. birželio 7 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.



  • Jo kadencijos metu pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų Sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.


  • 1926 m. gruodžio mėnesį, karinio perversmo metu, K. Grinius nušalintas nuo prezidento pareigų. Valdžios vairą perėmė Antanas Smetona, įvestas autoritarinis režimas.


Prezidentas K. Grinius prisiekia Seime, 1926 m. birželio 8 d.

Nuotr. publikuota https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35552&p_k=1, saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Prezidentas K. Grinius darbo kabinete Prezidentūroje Kaune, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/TcXhO, saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje


Prezidentas K. Grinius sako kalbą dr. J. Basanavičiaus 75-mečio minėjime Kaune, 1926 m. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje


Prezidentas K. Grinius Klaipėdos įgulos kareivinėse, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/ipuNM, saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje


Prezidentas K. Grinius prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, Kaunas, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HlDZo, saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje



Prezidentas K. Grinius Klaipėdos uoste, apie 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/pjvVz, saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje



Prezidentas Kazys Grinius apžiūri Karo mokyklos ryšių kabinetą, Kaunas, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/Wdjhs, saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje



Prezidentas K. Grinius sveikina šaulius prie Prezidentūros rūmų, Kaunas, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/JEbKQ, saugoma Kauno IX forto muziejuje




Prezidentas K. Grinius prie Kalėdų eglutės su „Pieno lašo“ draugijos globojamais vaikais, 1938 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/MxQIr, saugoma Kauno miesto muziejuje




Siaurojo geležinkelio atidarymas Biržuose. Prezidentas K. Grinius perkerpa juostą, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/esfdm




Garbės vartai Šiauliuose sutinkant Prezidentą K. Grinių, 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/OQegh




Prezidentas K. Grinius svečiuose pas pavyzdinį ūkininką Meškuičiuose, Šiaulių apskr., 1926 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/oyozI






  • Parašė knygas „Teisingas žemės valdymas“ (1908), „Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas“ (1922), „Varpo“ metų knygnešiai“ (1924), „Atsiminimai ir mintys“ (t. 1 1947, t. 2 1962, t. 3–4 2016). 1906 m. kaip atskira knygelė išėjo anksčiau „Varpe“ publikuotas tekstas „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“.





Nuotr. publikuota https://bbf.lt/fVpjK


Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HegVQ


Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HegVQ



  • 1927 m. vasario 23 d. Kauno Voskresenijos cerkvėje susituokė su Kristina Arsaite. Susilaukė sūnaus Liūto. Vėlyva tėvystė 60-mečio vyro nevargino, jis buvo stiprios sveikatos, tik regėjimas silpo, tad teko nešioti storų stiklų akinius.




K. Grinius su žmona Kristina ir sūnumi Liūtu, 1928 m. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje


K. Grinius su žmona Kristina Latvijoje, 1936 m. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje















K. Grinius sesers Onos Bacevičienės ūkyje Alksniškėse, Marijampolės apskr., 1943 m.

K. Grinius su seserimi Ona Bacevičiene. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje


K Grinius su artimaisiais. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje


K. Grinius su sūnumi Liūtu.

Nuotr. saugoma Prezidento

Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje


K. Grinius. Nuotr. saugoma Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje




  • 1944 m. Griniai emigravo į Vokietiją.
  • 1946-aisiais persikėlė į JAV, kur jau gyveno vyresniojo sūnaus Kazio šeima ir trys Griniaus broliai.
  • Atvykusiam į JAV, K. Griniui suėjo aštuoniasdešimt. Būdamas šviesaus proto, paskutinius savo gyvenimo metus daug rašė. Paliko atsiminimus, gausybę laiškų ir dokumentų, taip pat medicinos terminų žodyną.




K. Grinius karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, Hanau, 1947 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/KzsvI



Grinių šeima Vokietijoje: sūnus Liūtas, K. Grinius, žmona Kristina, 1946 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/taGOe



K. Grinius ligos patale. Šalia – žmona Kristina ir būsimasis Lietuvos prezidentas V. Adamkus, Čikaga, 1950 m. birželio 3 d. Nuotr. iš Prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus

  • Kazys Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.


  • 1994-aisiais K. Griniaus palaikai perlaidoti Lietuvoje, urna įmūryta į paminklą, pastatytą Maumedžių giraitėje, netoli gimtojo Selemos Būdos kaimo.


Prezidento K. Griniaus palaikų perlaidojimo iškilmės prie Istorinės prezidentūros Kaune, 1994 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/WcLAl




  • 1922, 1996, 2016 m. išleisti jam skirti pašto ženklai.


  • 1926 m. Šilutės apskrityje pastatytam Šlažų tiltui į Rusnę suteiktas K. Griniaus vardas.


  • 1926 m. gruodžio 11 d. 60-ųjų gimimo metinių proga VDU Medicinos fakulteto taryba suteikė garbės daktaro laipsnį.


  • 1926 m. 60-osioms gimimo metinėms sukurtas biustas. Autorius – skulptorius Antanas Aleksandravičius. Vėliau biustas buvo saugomas Vičiūnuose, 1930 m. įkurtoje Tuberkuliozės sanatorijoje. Šiuo metu biustas yra Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.


  • 1933 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.


  • 1937 m. tuberkuliozės sanatorija Vičiūnuose pavadinta Kazio Griniaus vardu.


  • 1939, 1994 m. jo garbei sukurti medaliai.


  • 1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytoje Knygnešių sienelėje įrašyta: „Grinius Kazys, gydytojas“.


  • 1991 m. Kaune, namo Aukštaičių g. 39 sienoje, atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1926–1941 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius.“ Autorius – skulptorius Vytautas Narutis.


  • 1994 m. pastatytas memorialas Mondžgiryje, Ąžuolų Būdos girininkijoje, Mikalavo miške. Šio memorialo postamente užmūryta dr. K. Griniaus palaikų urna. Autorius – skulptorius Kęstutis Balčiūnas.


  • 1995 m. įsteigta metinė Prezidento K. Griniaus vardinė bakalauro ir magistro stipendija studentams medikams.


  • 1996 m. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje Kaune pastatytas paminklas. Autoriai: skulptorius Stasys Žirgulis, architektas Kęstutis Mikšys.




Atminimo įamžinimas

Namas, kuriame 1904–1914 m. gyveno Grinių šeima, Marijampolė.

1997 m. čia įkurtas Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus. K. Meilutės nuotr.




Memorialas Mondžgiryje, Ąžuolų Būdos girininkijoje, Mikalavo miške. K. Meilutės nuotr.




1997 m. Marijampolėje Grinių namuose įkurtas Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus.


1998 m. Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai (Šiaurės pr. 97) suteiktas K. Griniaus vardas.


2009 m. Šilutėje, Pagrynio priemiestyje, bendruomenės iniciatyva pastatytas memorialinis akmuo K. Griniui.


K. Griniaus vardu pavadintos gatvės Kaune, Vilniuje, Šilutėje, Kazlų Rūdoje ir kituose miestuose. Mokykloms, gimnazijoms suteiktas jo vardas.


2016-ieji paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais.


2016 m. prezidentui ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinus jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto.


2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta K. Griniaus vardu.


2016 m. sukurtas dokumentinis filmas „Kredo: demokratas“ (autorė ir režisierė Edita Mildažytė).


2017 m. pristatytas dokumentinis spektaklis apie prezidentą K. Grinių „Alksniškės“ (režisierius ir pjesės autorius Gytis Bernardas Padegimas).


Alfonsas Eidintas išleido knygą „Kazys Grinius: ministras pirmininkas ir prezidentas“ (1993), Gediminas Ilgūnas parašė monografiją „Kazys Grinius“ (2000), Mindaugas Tamošaitis – „Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu“ (2014) ir kt.