KNYGNEŠYS, VAISTININKAS


KAZIMIERAS AGLINSKAS



1851–1924

Kazimieras Aglinskas – viena garsiausių XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Garliavos asmenybių. Tai buvo didžiulis savo krašto, gimtosios žemės ir tautos, jos kalbos mylėtojas, tėvynės patriotas, visas savo jėgas ir gyvenimą paskyręs tautinės dvasios žadinimui, lietuvių tautos gerovės kėlimui, knygnešių globėjas ir aušrininkas.


Dr. Inga Stepukonienė


–


Privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė.


Istorikas Ričardas Gudaitis


Nuotr. publikuota https://bbf.lt/GpfaL

  • Gimė 1851 m. Girininkų kaime netoli Garliavos (tuomet – Pakuonio valsčius).
  • Tėvai leido sūnų mokytis, nes tikėjosi, kad bus geras kunigas, tačiau veržlus jaunuolis nejautė tam pašaukimo ir atsisakė stoti į kunigų seminariją. Tai sukėlė didžiulį konfliktą šeimoje, po kurio tėvas atsisakė remti sūnų materialiai.


  • Baigė penkias Marijampolės gimnazijos klases, išvažiavo į Maskvą, įsidarbino garsioje tuo metu „Fereino“ vaistinėje. Išbuvęs trejus metus, išlaikė egzaminus ir gavo provizoriaus padėjėjo laipsnį. Dirbo Petrapilyje, paskui įstojo į Maskvos universitetą, Farmacijos fakultetą. Studentaudamas Maskvoje susipažino ir susibičiuliavo su Jonu Basanavičiumi. Ši tvirta draugystė išliko iki pačios jų gyvenimo pabaigos. Aktyviai dalyvavo pirmojo lietuvių studentų būrelio veikloje, prisidėjo prie neperiodinio lietuviško laikraščio ,,Aušra“ steigimo Maskvoje.`




  • Baigęs universitetą ir įgijęs farmacininko specialybę sugrįžo į Lietuvą. 1885 m. apsigyveno Garliavoje. Čia įsigytame name įsteigė miestelio vaistinę. Tai buvo pirmoji vaistinė Garliavos valsčiuje. Vaistinėje K. Aglinskas ne tik pardavinėjo vaistus, bet ir gydė ligonius, dirbo kaip gydytojas.



K. Aglinsko namas Garliavoje. 1885 m. čia buvo įsteigta miestelio vaistinė.

Nuotr. publikuota knygoje „Garliava: laikas ir žmonės“ (Inga Stepukonienė, Kaunas, 2016)

Žmonių atmintyje jis atmenamas kaip malonus, mandagus, nuoširdus specialistas, inteligentas. Buvo aukšto ūgio, liesas, žilais plaukais, lazdele pasiramsčiuodamas vaikščiojo lėtai. Pasak K. Čebelio (1899–1990), gimusio ir augusio Garliavoje, ,,nebuvo lupikas. Duodavo biedniems žmonėms vaistų už dyką“.


Dr. Inga Stepukonienė


  • Garliavos vaistinė tapo ne tik pagalbos vieta susirgusiems, bet ir lietuvybės žadinimo židiniu. K. Aglinskas, dar nuo studijų laikų turėjęs daug ryšių su tautiškai susipratusiais lietuviais, visokeriopai rėmė ir globojo knygnešius, name slėpė uždraustą lietuvišką spaudą, organizavo laikraščių ir knygų platinimo tinklą. Vaistinėje besilankantiems žmonėms pasiūlydavo ir lietuviškų laikraščių, parneštų iš Prūsijos. Savo lėšomis, uždirbtomis vaistinėje, rėmė „Aušrą“.


  • 1891 m. birželio 25 (7) d. Garliavos bažnyčioje susituokė su Liudvika Nikolai.


  • Liudvika buvo vyro bendramintė ir aktyviai įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo veiklą.


  • Ji ne tik priimdavo atgabentas laikraščių ir knygų siuntas, jas slėpdavo, bet ir organizuodavo leidinių išgabenimą tolimesniais keliais, šelpė ir maitino užėjusius knygnešius.


  • Namus ne kartą krėtė caro žandarai, ieškojo draudžiamos spaudos. Vienos kratos metu stipriai išgąsdinta ir suerzinta žandarų, ji sunkiai susirgo ir 1906 m. mirė.


  • Po žmonos mirties dėl nuolatinių persekiojimų K. Aglinskas nebepriimdavo draudžiamos spaudos savo namuose, tačiau surasdavo vietų, kuriose ne tik knygos, bet ir knygnešiai galėdavo be pavojaus prisiglausti.



  • K. Aglinsko, kaip vieno iš ,,Aušros“ steigėjų, draudžiamos literatūros platintojo ir karšto tėvynės mylėtojo, pavardė buvo plačiai žinoma tuometei Lietuvos visuomenei.


  • Jo namuose, net ir rizikuodami, nuolat lankydavosi krašto visuomenininkai, iškiliausi to meto lietuviai inteligentai: Tomas Ferdinandas Žilinskas, Jonas ir Petras Vileišiai, Kazys Grinius ir kiti.


  • Vienas ištikimiausių jo draugų visą gyvenimą buvo lietuvių tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius. Po Didžiojo Vilniaus Seimo (lietuvių suvažiavimo Vilniuje) 1905 m. J. Basanavičius ištisas savaites buvo priverstas slapstytis nuo žandarų. K. Aglinsko namai jam tapo slėptuve. Į Garliavą pas K. Aglinską J. Basanavičius atvykdavo itin dažnai – dalydavosi svarbiomis lietuviškos visuomeninės veiklos žiniomis, pailsėdavo po sunkaus darbo, rašydavo ramioje aplinkoje, gydė žmones.


  • Garliavoje K. Aglinskas subūrė idėjinius bendražygius – literatūros mylėtojų kuopelę, kuriai priklausė Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Jonas Mačys-Kėkštas ir kiti lietuviai inteligentai. Grupelės branduolys – aušrininkai – aktyviai dalyvavo kuriant laikraštį „Aušra“, publikavo jame savo poeziją ir publicistikos straipsnius, literatūros vertimus, prozos kūrinius. Taip pat plačiai bendravo su vietiniais žmonėmis, rengė tautinius susibūrimus, lietuviškų dainų vakarus, kalbėjo lietuvybės išsaugojimo temomis. XIX a. pabaigoje ši inteligentija aktyvino tautinę vietinių žmonių savimonę, žadino juos lietuviškai veiklai.


  • 1907 m. K. Aglinskas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Įstodamas jis įnešė 200 rublių ir draugijos buvo pakeltas į narius-labdarius. 1908 m. draugijai jis paaukojo 34 tomus knygų.




J. Basanavičius pas K. Aglinską Garliavoje. Nuotr. publikuota knygoje „Garliava: laikas ir žmonės“ (Inga Stepukonienė, Kaunas, 2016)


  • Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, K. Aglinskas pasitraukė į Rusiją, apsistojo Voroneže, vėliau persikėlė į Gluškovą (Kursko gubernija). 1918 m. sužinojęs, kad kuriasi Nepriklausoma Lietuva, grįžo dirbti tautai naudingo darbo.


  • Grįžo labai neturtingas, vienišas, bet J. Basanavičiaus padedamas atkūrė vaistinę ir dirbo joje iki pat mirties.


  • K. Aglinskas mirė 1924 m. rugpjūčio 25 d. Garliavoje, Kauno r., sulaukęs 73 metų. Prieš mirtį norėjo visą savo turtą palikti Lietuvos universitetui, bet nespėjo užrašyti. Pageidavo būti palaidotas laisvamanių kapinėse. Amžinojo poilsio vieta nežinoma.


Atminimo įamžinimas

  • 1990 m. Garliavoje jo vardu pavadinta gatvė.


  • 1996 m. namas Vytauto g. 22, kuriame jis gyveno, paženklintas atminimo lenta (neišlikusi). Autorius – tautodailininkas Albinas Fokas.


  • K. Aglinsko pavardė buvo įrašyta stogastulpyje, pastatytame 1997 m. prie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Vytauto g. 21, Garliava) knygnešiams atminti (neišlikęs).


  • Pasodintas vardinis ąžuoliukas Knygnešių giraitėje J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose (Vilkaviškio rajonas).


  • 2017 m. pastatytas paminklas Garliavos Jonučių kapinėse. Autorius – istorikas, tautodailininkas Ričardas Gudaitis.




Paminklas Garliavos Jonučių kapinėse.

V. Tamašauskienės nuotr.

Naudoti šaltiniai:


  • Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016. – 1008 p. : iliustr.


  • Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. – Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). – 790, [2] p. : iliustr





Parodą parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai: Virginija Tamašauskienė, Vaiva Steponaitienė, Aistė Bartulė, fotografė Kristina Meilutė. 2022 m.