JONAS BASANAVIČIUS



LIETUVIŲ VISUOMENĖS VEIKĖJAS, PIRMASIS LAIKRAŠČIO „AUŠRA“ REDAKTORIUS, VIENAS SVARBIAUSIŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS SIEKĖJŲ, VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARAS, MOKSLININKAS, GYDYTOJAS



Visa tai, ką J. Basanavičius nuveikė darbuodamasis tautosakos baruose, – ir jo sukaupta tautosaka, ir ja remti rašiniai, – aiškiai parodo, kokį didžiulį darbą ir moksliniu, ir kultūriniu, ir visuomeniniu požiūriu nuveikė šis nepaprastai veiklus žmogus šioje vienoje iš daugelio jo pasirinktų veiklos sričių.


Tautosakininkas Konstantas Algirdas Aleksynas


1851–1927




Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose




  • Gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje.


  • Mokėsi Lukšių pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. 1879 m. įgijo gydytojo specialybę.
















Varnoje vikianti ligoninė, kurioje dirbo J. Basanavičius. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/JtRyA






BULGARIJoje


  • Čia jis gyveno nuo 1880 iki 1905 m. su dvejų metų pertrauka, kai tobulinosi Prahoje, t. y. praleido ketvirtį amžiaus.


  • 1880 m. tapo ketvirtuoju Lomo ligoninės direktoriumi ir apygardos gydytoju. Lomo ligoninės vyresniuoju gydytoju dirbo 1880–1882 m. ir 1885–1892 m.


  • Taip pat aktyviai dalyvavo visuomeniniame, politiniame šalies gyvenime. Įstojo į Bulgarijos demokratų partiją, prisidėjo prie jos kūrimo. 1898–1903 m. išrinktas į Varnos (Bulgarija) miesto tarybą.


  • Dirbdamas rūpinosi ir lietuvybės reikalais: rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius – „Lietuvišką ceitungą“ ir „Naują keleivį“.




J. Basanavičiaus siūlymu, ligoninė Lome pastatyta įkalnėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į Dunojų. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/JtRyA

SIGNATARO GYVENIMAS IR VEIKLOS MOMENTAI, SUSIETI SU BULGARIJA, ČEKOSLOVAKIJA BEI LIETUVA





Varnoje veikianti ligoninė, kurioje dirbo J. Basanavičius. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/JtRyA




J. Basanavičius su Lomo ligoninės ir apskrities tarnautojais, Lomas, Bulgarija, 1882 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



  • 1891 m. J. Basanavičiui suteikta Bulgarijos pilietybė.


  • 1891 m. išleido monografiją „Bulgarijos sanitarinės etnografijos medžiaga. Lomo apygarda“.


  • 1892 m. apdovanotas 4-ojo laipsnio Bulgarijos ordinu „Už pilietinius nuopelnus“.


  • 1892 m. persikėlė į Varnos miestą, dirbo gydytoju Varnos ligoninėje. Tai buvo pats produktyviausias jo gyvenimo laikotarpis medicinos srityje: tapo aukščiausios kvalifikacijos gydytoju, parašė kelias dešimtis straipsnių medicinos klausimais.


  • 1893 m. pradėjo dirbti Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Tuo metu tai buvo laikoma aukščiausia profesine viršukalne.


  • 1899 m. buvo išrinktas į Varnos miesto tarybą, rūpinosi šio miesto reikalais. Jo iniciatyva buvo sutvarkytas miesto paplūdimys su krantine.


  • Prisidėjo prie Medicinos istorijos ir Varnos archeologijos muziejų įkūrimo. Daugiau informacijos https://bbf.lt/ZvvjP



Prie žmonos G. E. Mol kapo Lome. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

Varnos archeologijos muziejus, įkurtas J. Basanavičiaus siūlymu. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/JtRyA





  • Antrasis jo gyvenimo Lome laikotarpis Bulgarijoje (1885–1892) nebuvo toks laimingas. J. Basanavičius du kartus sunkiai sirgo, 1887-aisiais į jį buvo pasikėsinta (dėl politinių priežasčių) – du kartus peršautas, viena kulka įstrigo arti stuburo, jos niekada nepavyko išoperuoti, mirė žmona.


  • Kurdamas šeimą J. Basanavičius buvo jaunas, energingas vyras, pilnas fizinių ir intelektualinių jėgų. Po penkerių metų, išgyvenęs ligas, pasikėsinimą ir žmonos mirtį, autobiografijoje apie save kalba kaip apie susenusį, ligotą žmogų, „kuone invalidą“ (tuo metu jam buvo tik 38-eri). Po pasikėsinimo J. Basanavičius įsigijo šunį (dogą).






J. Basanavičius vasarnamyje prie Varnos, 1896 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/MjGRw, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute


J.. Basanavičiaus draugas ir sargas, 1890 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

ČEKOSLOVAKIJOJE



  • 1882–1884 m. J. Basanavičius tobulinosi Prahoje.


  • Čia su bendraminčiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį.


  • Iš Prahos organizavo pirmojo „Aušros“ numerio leidimą Lietuvai. Parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestą.







J. Basanavičius ir G. E. Mol. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, J. Basanavičiaus tėviškėje

J.. Basanavičius prie žmonos kapo, Lomas, Bulgarija, 1889 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose


  • 1883 m. rudenį Prahoje sutiko savo būsimą žmoną – čekų vokietaitę Gabrielę Eleonorą Mol.


  • Po kelių mėnesių draugystės Jonas vedė Eleonorą. Ji buvo didžioji

J. Basanavičiaus gyvenimo meilė.


  • Penkerius metus trukusi santuoka baigėsi liūdnai – 1889 m., būdama vos dvidešimt šešerių, Eleonora mirė nuo džiovos, palaidota Lomo kapinėse.


  • Šį stiprų sukrėtimą – mylimos žmonos netektį – J. Basanavičiui užmiršti padėdavo tik darbas.




















Namas Prahoje. Viename iš butų 1882–1884 m. gyveno J. Basanavičius. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/jBTKu



LIETUVOJE




  • 1905 m. J. Basanavičius grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje.


  • Aktyviai įsitraukė į Lietuvos politinį, mokslinį, ūkinį ir visuomeninį gyvenimą. Be visuomeninės veiklos, vertėsi gydytojo praktika, dirbo Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytoju (1917–1924).


  • 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Pirmininkavo 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusiam suvažiavimui, kurio dalyviai viešai pabrėžė Lietuvos Nepriklausomybės siekį.


  • 1907 m. inicijavo Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje įkūrimą ir buvo jos valdybos pirmininkas (1907–1926).



.












Butas Vilniuje, Gimnazijos g. 4 (dabar – A. Domaševičiaus g. 9), kuriame 1920–1927 m. gyveno ir dirbo daktaras J. Basanavičius. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose







Lietuvių mokslo draugijos visuotinio susirinkimo dalyviai. Vilnius, 1912 m. J. Basanavičius – viduryje. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



  • Inicijavo Tautos namų steigimą Vilniuje. Kartu su visuomenės veikėju Martynu Yču vyko į Ameriką rinkti aukų šių namų statybai.




.









M. Yčas ir J. Basanavičius laivu plaukia į JAV, 1913 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose






M. Yčas prisiminimuose aprašo, jog prie pat Niujorko pasitiko audra ir užlaikė jų laivą keliolika valandų ilgiau. J. Basanavičius šį įvykį išgyveno gana sunkiai, negalėjo valgyti, skundėsi inkstais, sublogo per tas kelias dienas. Visi išsislapstė po kajutes, ištuštėjo valgomieji kambariai, vos 20 žmonių ateidavo papietauti. Ant denio nebuvo įmanoma išsilaikyti.


Tekstas publikuotas https://bbf.lt/IhmmI


J. Basanavičiaus ir M. Yčo išleistuvių vakaras Čikagos „Sherman“ viešbutyje, 1913 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



  • Pirmojo pasaulinio karo metais J. Basanavičius daug laiko skyrė darbui Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.


  • Gindamas lietuvių teises, Vilniuje dalyvavo daugelyje susitikimų su rusų, vėliau vokiečių, dar vėliau sovietų ir lenkų valdininkais. 1916 m. gruodžio mėn. buvo trumpam suimtas, jo bute atlikta krata.



.













Didžiosios (Kūdikėlio Jėzaus) prieglaudos valgomasis. Vilnius, 1917 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose

















Labdaros valgykla Našlaičių (dabar – Subačiaus) gatvėje. Vilnius, 1917 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose


















Liaudies valgykla Vilniuje. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose





  • 1917 m. pirmininkavo Lietuvių konferencijai, inicijavo Lietuvos Valstybės Tarybą. Pirmininkavo Lietuvos Valstybės Tarybos posėdžiui 1918 m. vasario 16 d., kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Kartu su kitais įvairių partijų atstovais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.



  • 1919 m. Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, oficialiai nenutraukė veiklos Lietuvos Valstybės Taryboje, tačiau faktiškai joje nebedalyvavo.


  • 1919 m. sausį‒balandį vadovavo kuriamam Istorijos ir etnografijos muziejui. Nuo tų pačių metų iki pat mirties buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas, Lietuvių mokslo draugijos vadovas.


  • Iki 1924 m. dirbo Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytoju.


.

J. Basanavičiaus (centre) sutikimas Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje, Kaunas, 1924 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



  • 1898–1926 m. išleido tautosakos rinkinius ir studijas: tautosakos rinkinį „Lietuviškos pasakos“ (2 dalis, 1898–1902), „Ožkabalių dainas“ (2 t., 1902), lietuviškos mitologijos rinkinį „Iš gyvenimo vėlių ir velnių“ (1903), dar vieną papildytą leidimą „Lietuviškos pasakos“ (4 d., 1903–1905), „Vilnius lietuvių dainose“, „Lietuvių raudos“ ir kt.



J. Basanavičius laiko dienraštį „Vilniaus žinios“ (buvo leidžiamas 1904–1909 m.), 1907 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



J. Basanavičius lietuvių spaudos draudimo panaikinimo šimtmečiui paminėti skirtoje lietuviškų spaudinių parodoje, Vilnius, 1914 m. Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose



  • Gyvendamas Lietuvoje J. Basanavičius dažnai lankydavosi Garliavoje. Apsistodavo pas vaistininką Kazimierą Aglinską, ištikimą Maskvos laikų studijų draugą. Daugiau informacijos https://bbf.lt/mgNrE



  • Taip pat lankydavo pažįstamus Birštone, domėjosi šio kurorto reikalais. Manoma, kad pasidalijo savo patirtimi, žiniomis, sukauptomis gyvenant bei dirbant Varnoje. Daugiau informacijos https://bbf.lt/JTcSJ


  • 1924 m. J. Basanavičius gydėsi Palangos karo sanatorijoje, 1925 m. – Karo ligoninėje Kaune.



.


J. Basanavičius su teisininkais A. Bulotiene ir

K. Venclauskiu Palangoje, 1924 m.

Nuotr. publikuota https://bbf.lt/NcTqC, saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje


J. Basanavičius su gydytojais Karo ligoninėje Kaune, 1925 m. Nuotr. publikuota https://www.limis.lt, saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje


J.. Basanavičius prie Karo ligoninės Kaune, metai nežinomi. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/mEhZG, saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje

  • Mirė 1927 m. lapkričio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Laidotuvėse, vykusiose tuo metu lenkų okupuotame Vilniuje, dalyvavo tūkstančiai įvairių tautybių žmonių.




Antkapinis paminklas Rasų kapinėse Vilniuje. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/FVdPw




Atminimo įamžinimas


  • Už nuopelnus Lietuvai dr. J. Basanavičiui gyvam esant buvo skirta valstybinė pensija. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas išrinko jį savo garbės nariu ir profesoriumi. Daugelis miestų įamžino visuomenės veikėjo atminimą paminklais bei biustais, atsirado J. Basanavičiaus vardu pavadintų gatvių, aikščių, parkų ir įvairių visuomeninių pastatų.
  • 1926 m. Kaune veikianti Karo ligoninė, kurioje J. Basanavičius gydėsi, pavadinta jo vardu.


  • 1930 m. pastatytas paminklas Karo ligoninės kiemelyje.


  • 1934 m. pastatytas paminklas Utenoje. Autorius – dailininkas B. Plungė. Apie 1988 m. paminklas atnaujintas, o 2000 m. restauruotas.


  • 1938 m. pastatytas paminklas Ylakių miesto skverelyje, Skuodo r.


  • 1939 m. pastatytas paminklas Birštone. Biustas išliko nenugriautas sovietmečiu. Skulptūros autorius – A. Aleksandravičius.


  • 1967 m. Vilniuje pritvirtinta memorialinė lenta prie A. Domaševičiaus g. 9 namo pagrindinio fasado. Čia J. Basanavičius gyveno 1920−1927 m.


  • 1972 m. pritvirtinta memorialinė lenta Vilniuje, prie Latako g. 1/2 namo pagrindinio fasado. Šiame name J. Basanavičius su pertraukomis gyveno 1905–1915 m.


  • 1990 m. atkurta dr. Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.). Čia veikia muziejus, žaliuoja beveik 7000 ąžuolų turintis Kovo 11-osios Akto signatarų ir kitų iškilių žmonių pasodintas ąžuolynas. Daugiau informacijos http://miskininkas.eu/j-basanavicius/


  • 1996 m. pastatytas paminklas Vilkaviškyje. Paminklas įvertintas kaip vienas labiausiai pavykusių šio dešimtmečio paminklinių darbų mūsų šalyje. Autoriai – skulptorius A. Žukauskas, architektas V. Balčiūnas.


  • 1997 m. Vilniuje įsteigta J. Basanavičiaus draugija.


  • 1997 m. J. Basanavičiaus vardas suteiktas Vilniaus miesto vidurinei mokyklai, įsikūrusiai S. Konarskio g.


  • 2001 m. atidengtas paminklinis akmuo Vilniaus J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos kieme. Autorius – Lietuvos dailės akademijos magistrantas M. Tendzegolskis.


  • 2001 m. pastatytas paminklas – koplytstulpis Vilniuje, prie Santariškių klinikų.


  • 2002 m. pastatytas paminklas Palangoje. Autorius – skulptorius J. Zikaras.


  • 2003 m. Vilniuje, Signatarų namuose (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, Pilies g. 26), atidarytas dr. Jono Basanavičiaus kambarys.


  • 2005 m. pastatytas kamerinės skulptūros paminklas Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose.


  • 2018 m. atidengtas paminklas Vilniuje. Paminklo autoriai – skulptoriai G. Piekuras ir A. Rasimavičius, architektas G. A. Sakalis.


  • Išleistos monografijos: „Jonas Basanavičius“ (A. Nezabitauskas, 1990), „Dr. Jonas Basanavičius“ (A. Bieliūnienė, 1990), „Dr. Jonas Basanavičius, 1851–1927“ (Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009 m.), „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ (A. Grigaravičius, 2017), „Jonas Basanavičius. Gyvenimas ir veikla Vilniuje, 1905 m. rugpjūtis–1907 metų kovas“ (J. Budvytis, 2019) ir kitos.





1930 m. pastatytas paminklas J. Basanavičiui Karo ligoninės kiemelyje Kaune. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/TxVXr




Paminklas Vilkaviškyje, pastatytas 1996 m. Autoriai – skulptorius A. Žukauskas, architektas V. Balčiūnas. K. Meilutės nuotr.



2018 m. pastatytas paminklas Vilniuje. Autoriai – skulptoriai G. Piekuras ir A. Rasimavičius, architektas G. A. Sakalis. K. Meilutės nuotr.



Paminklas Ylakių miesto skverelyje, Skuodo r., pastatytas 1938 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/GGbUR


Paminklas Palangoje, pastatytas 2002 m.

Autorius – skulptorius J. Zikaras. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/CABpx


Paminklas J. Basanavičiui Birštone, pastatytas 1939 m. Autorius – A. Aleksandravičius. V. Tamašauskienės nuotr.


Paminklas Utenoje, pastatytas 1934 m. Autorius – dailininkas B. Plungė. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/LuBzd




J. Basanavičiaus kambarys Vilniuje, Signatarų namuose (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys), Pilies g. K. Meilutės nuotr.




Atkurta J. Basanavičiaus tėviškė-muziejus Ožkabalių k., Vilkaviškio r. Stuboje vaizduojama XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero detalės, tekstilė. K. Meilutės nuotr.



  • Bulgarijoje taip pat nepamiršti daktaro nuopelnai. Šiandien lankytojus priima J. Basanavičiaus iniciatyva įkurtas muziejus Varnoje. Jo vardu pavadintos gatvės Varnos ir Lomo miestuose. Varnoje, Panagiurište gatvėje, kurioje gyveno J. Basanavičius, pastatytas atminimo stulpas, o ant Mirskij gatvės namo pakabinta atminimo lenta.


  • 2007 m. bulgarų kalba išleista Petko Ivanovo Mangačevo monografija „Dr. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla Bulgarijoje (1880–1905)“.



Atminimo lentą Jonui Basanavičiui Mirskij gatvėje Varnoje įrengė Lietuvos ambasada Rumunijoje, akredituota ir Bulgarijai. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/zbwvH

Atminimo stulpas, pastatytas Varnos Panagiurište gatvėje, kurioje gyveno J. Basanavičius. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/SefEX


Išlikę Jono Basanavičiaus daiktai

















Žmonos G. E. Mol portretas ir daiktai, parvežti iš Bulgarijos. Saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose. K. Meilutės nuotr.




















Medikamentai, priklausę J. Basanavičiui. Saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose. K. Meilutės nuotr.












J. Basanavičiaus kojinės, saugomos Vilkaviškio krašto muziejuje. K. Meilutės nuotr.













Apuoko iškamša, kurią J. Basanavičius parsivežė iš Bulgarijos. Saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose. K. Meilutės nuotr.



























Šaukštelis iš J. Basanavičiaus tėviškės, saugomas Vilkaviškio krašto muziejuje. K. Meilutės nuotr.