LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS,
LIETUVOS VALSTYBĖS TARYBOS NARYS, STEIGIAMOJO SEIMO ATSTOVAS, FINANSININKAS, VERSLININKAS,
VISUOMENĖS BEI POLITINIS VEIKĖJAS
JONAS VAILOKAITIS
1886–1944
Ši asmenybė atidavė visą širdį tam, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau.
Žurnalistė Edita Radzevičiūtė
_
Aišku, galima sakyti, kad tai yra Vasario 16-iosios akto signataras, kad tai yra finansininkas, bankininkas, kad tai yra Steigiamojo Seimo narys ir politinis veikėjas, daugiau nei politinis veikėjas – politinių partijų, turiu galvoj Lietuvos ūkininkų sąjungos, kūrėjas, kad tai yra mecenatas, kad tai galų gale turtingas žmogus. Ir jei mes žiūrėsime į XX a. pirmąją pusę, į vadinamąją tarpukario Lietuvą, tai turbūt yra geriausias lietuvio sėkmės pavyzdys versle, ūkyje, finansuose.
Istorikas Algimantas Kasparavičius
_
Gyvendamas Lietuvoje jis pamatė, kad mūsų krašto pramonės įmonės beveik visos buvo valdomos svetimtaučių, ir suprato, kad Lietuvai yra svarbu ne vien tik politinė nepriklausomybė bei tautinė tapatybė, bet ir ekonominiai pagrindai.
Muziejininkė Vilma Bukaitė
Nuotr. saugoma Zanavykų muziejuje
J. Vailokaičio tėvai Petronėlė ir Motiejus, apie 1890 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/IakNJ
- Gimė 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių kaime, Šakių apskrityje, gausioje išsilavinusių ir plačių pažiūrų XIX a. pabaigos ūkininkų Motiejaus bei Petronėlės šeimoje.
- Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Peterburgo pramonės ir prekybos institute. 1908 m. institutą baigė ir grįžo į Lietuvą.
- Dirbti pradėjo Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė“. Konsultavo žemdirbius, pardavinėjo trąšas ir padargus, skatino žemės ūkio kultūros kėlimą.
Marijampolės gimnazija, XX a. pradžia. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/XGLmj
Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji J. Vailokaičio darbovietė.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/Lkubk
„Žagrės“ draugija kartu su Marijampolės ūkininkų draugija, 1911 m.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HBTch, saugoma Vilkaviškio krašto muziejuje
Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/kOQyo
- 1920–1922 m. Kaune, Šančiuose, įsigijo brolių Šmidtų metalo gaminių fabriką ir perorganizavo į AB „Metalas“. Tai buvo pati didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Beveik tuo pačiu metu įkūrė akcines bendroves „Eksportas ir importas“, „Maistas“, „Medus“, „Spėka“, „Palemonas“, plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Panevėžyje ir kt. Aktyviai dalyvavo kuriant žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis“, valdė tekstilės importo ir eksporto įmonę „Urmas“. Įsteigė įmonę „Cukrus“ ir buvo jos dalininkai; ši įmonė laikoma cukraus gamybos pradininke Lietuvoje.
Verslo projektus vykdė
kartu su broliu Juozu Vailokaičiu:
- 1912 m. Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, superkančią ir lietuviams parduodančią nusigyvenusių bajorų dvarus ir žemes. Idėja buvo sėkminga ir draugija gyvavo iki 1920 m. vidurio.
- 1919 m. įsteigė Lietuvos ūkio banką. Šio didžiausio Lietuvoje komercinio banko skyriai greit ėmė veikti beveik visose šalies apskrityse. Bankas teikė kreditus, dalyvavo kuriant lietuviškas pramonės įmones bei kooperatyvus. Tuo metu signataras jau buvo svarbi asmenybė, įtakingas bankininkas, verslininkas. 1922–1926, 1928–1929 m. buvo Lietuvos banko tarybos vicepirmininkas, 1926–1928 m. narys. Nuo 1925 m. priklausė Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.
J. Vailokaitis – Lietuvos ūkio banko valdybos pirmininkas.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/lGNOi, saugoma Vilkaviškio krašto muziejuje
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Vailokaitis persikėlė į Vilnių. Dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1920 m., kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos narys, buvo išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, vadovavo Seimo biudžeto ir finansų komisijai. Neišdirbęs visos kadencijos pasitraukė iš Seimo. Oficiali priežastis – užimtumas versle.
1930 m. Kaune, Vienybės aikštėje, pagal architekto Arno Funko projektą J. Vailokaitis pasistatė šešių aukštų daugiabutį namą. Vailokaičių šeima gyveno
dvejuose aukštuose, kiti butai buvo nuomojami. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas ir perduotas Lietuvos rašytojų sąjungai. 1944 m. dalį pastato atsitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino, likusi namo dalis vėliau buvo nugriauta.
Daugiau informacijos https://kaunoaleja.lt/jono-vailokaicio-6-aukstu-daugiabutis-namas/
Šiauliai. Akcinėje bendrovėje „Maistas“, 1940 m.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/HPhlK, saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje
J. Vailokaičių namas Kauno centre.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/zjOtj
Dalį savo pelno Vailokaičiai skyrė labdarai. Rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, teikė finansinę paramą valstybei, jos institucijoms, bažnyčiai ir pavieniams žmonėms.
J. Vailokaitis labdaros pokylyje, Kaunas, 1938 m.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/OBJSF
Tarpukaryje J. Vailokaitis nupirko Gižų dvarą (Vilkaviškio r.), kurį prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo nusipirkusi „Žagrės“ draugija. Iš jos dvarą įsigijo kunigų seminarija. Iškėlus seminariją, dvaro patalpose buvo įkurta mokykla.
Gižų dvaras. Nuotr. publikuota
https://gizubendruomene.lt/lankytojams-ir-turistams/
1939 m. nupirktas Paežerių dvaras tapo Vailokaičių šeimos ramybės oaze – čia jie praleisdavo visas vasaras. Pats J. Vailokaitis dvare lankydavosi rečiau nei kiti šeimos nariai.
Paežerių dvaras, 1939 m. Nuotr. publikuota https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-vailokaitis-278
šeima
1919 m. sausio 25 d. Vilniaus šv. Mykolo bažnyčioje J. Vailokaitis susituokė su fotografe Aleksandra Jurašaityte.
Šeima susilaukė trijų dukterų ir vieno sūnaus. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jie emigravo į Vokietiją, vėliau į JAV. Signataras pasiliko Vokietijoje, dalyvavo Vokietijos visuomeniniame gyvenime, padėjo lietuviams pabėgėliams, kūrė Lietuvos aktyvistų frontą, dirbo Lietuvių sąjungos garbės teismo pirmininku.
J. Vailokaitis su žmona Aleksandra ir vaikais. Kaunas, apie 1935 m. Iš kairės pirmoje eilėje – dukra Ramutė ir sūnus Jonas, antroje eilėje – dukterys Birutė ir Danutė.
Nuotr. saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose
J. Vailokaitis su šeima, apie 1935 m.
Nuotr. publikuota https://bbf.lt/NzQew, saugoma Kauno miesto muziejuje
Paežerių dvaras, 1939 m. Nuotr. publikuota https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-vailokaitis-278
Vailokaičių šeima. Nuotr. saugoma Vilkaviškio krašto muziejuje
J. Vailokaitis mirė 1944 m. gruodžio mėn. Palaidotas Blankenburgo kapinėse (Vokietija), 2007 m. perlaidotas į Paštuvos kapines Kauno rajone, šalia brolio kunigo Juozo Vailokaičio.
J. Vailokaičio palaikų perlaidojimas Paštuvos kapinėse, Kauno r., 2007 m. Nuotr. publikuota https://bbf.lt/ngvSs
Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos kapinėse, Kauno r. Nuotr. publikuota https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/
Paminklas J. Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime, Šakių r., pastatytas 2018 m. Autorius – skulptorius Kęstutis Dovydaitis. K. Meilutės nuotr.
Apdovanojimai, atminimo įamžinimas
1938 m. apdovanotas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1935 m. vengrų tapytojas Jožefas Šenei sukūrė J. Vailokaičio portretą, kuris saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
2011 m. Vilniuje išleista Vlado Terlecko knyga „Jonas Vailokaitis, gyvenimo ir veiklos bruožai“.
2015 m. vienai iš Rokuose esančių gatvių suteiktas J. Vailokaičio vardas.
2016 m. Laisvės al. 57 (Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka) atidengtoje memorialinėje lentoje rašoma, kad šiame pastate 1919–1940 m. veikė brolių Vailokaičių – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono ir kunigo Juozo – įkurtas Ūkio bankas.
2017 m. sukurtas dokumentinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Jonas Vailokaitis“.
2017 m. atidengtas koplytstulpis Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje. Autorius – tautodailininkas Algimantas Sakalauskas.
2017 m. atidengtas koplytstulpis Aleksote (Kaunas). Autorius – tautodailininkas Algirdas Liepinaitis.
2018 m. atidengtoje atminimo lentoje ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos sienos įamžinti čia mokęsi Nepriklausomybės Akto signatarai. Tarp jų – Jono Vailokaičio pavardė.
2018 m. atidengtas paminklas Pikžirnių kaime (Šakių r.), autorius – skulptorius Kęstutis Dovydaitis.
2021 m. pastatytas paminklas Kybartuose. Antrojo pasaulinio karo metais šis miestas tapo J. Vailokaičio paskutine stotele Lietuvoje, iš čia jis pasitraukė į Vakarus. Autorius – tautodailininkas Gediminas Jėčys.
Paminklas J. Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime, Šakių r., pastatytas 2018 m. Autorius – skulptorius Kęstutis Dovydaitis. K. Meilutės nuotr.
Paminklas J. Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime, Šakių r., pastatytas 2018 m. Autorius – skulptorius Kęstutis Dovydaitis. K. Meilutės nuotr.
Paminklas J. Vailokaičio tėviškėje Pikžirnių kaime, Šakių r., pastatytas 2018 m. Autorius – skulptorius Kęstutis Dovydaitis. K. Meilutės nuotr.
Connect with us
Share your New Normal.
contact us
